REKLAMA
Aktualijos Kultūra Sportas Sveikata Interviu Kuršėniškių nuomonė Kuršėnai spaudoje Pranešk apie įvykį

Paminklai

Spausdinti

Lauryno Ivinskio paminklas

Tikslus pavadinimas: Paminklas kalendorių leidėjui Laurynui Ivinskiui.

Buvimo vieta: L.Ivinskio aikštė, Kuršėnų miesto centras.

Atsiradimo laikas:

1958 m. sukurtas L. Ivinskio biustas.

1960 m. buvo pastatytas paminklas Laurynui Ivinskiui.

Trumpa istorija:

Senatvėje lietuviškų kalendorių autorių, Lauryną Ivinskį, priglaudė Milvydų dvaro, esančio prie Kuršėnų, savininkas I.Gruževskis. Šiame dvare jis praleido paskutines savo gyvenimo dienas. Greitai jėgos silpo, ir 1881m. liepos 31d. tautos švietėjas mirė. Jis palaidotas senosiose Kuršėnų miesto kapinėse. Labiausiai visų kuršėniškių ir ne tik jų, yra gerbiamas pirmųjų lietuviškų kalendorių sudarytojo Lauryno Ivinskio vardas. Kuršėniškiai gerbia šio šviesuolio atminimą, nebuvo užžėlęs takelis nei į kapines, kur jis palaidotas, nei prie paminklo miesto centre.

Išvaizda:

Paminklas pastatytas iš betono ir bronzos. Postamentas betoninis, vaizduojamas Lauryno Ivinskio biustas – iš bronzos. Užrašas: „Laurynas Ivinskis 1810–1881“. Šalia paminklo įkurtas darželis, užpildytas įvairiausių rūšių gėlėmis, kuris yra kruopščiai prižiūrimas ir nepamirštamas.

Esminiai išvaizdos pasikeitimai:

Nėra minima jokių esminių išvaizdos pasikeitimų, tačiau iš nuotraukų darytų anksčiau ir pažiūrėjus į dabartines, matyti, kad pakito tik betoninio postamento spalva (tapo balta) ir memorialinė lenta, kuri sudėta ne be iš atskirų raidžių, o užrašyta vienoje lentoje.

Autorius:

Architektas Simonas Ramunis, skulptorius Petras Aleksandravičius.

Meninė architektūrinė vertė:

L.Ivinskio aikštė tapo visų iškilmių vieta. Čia rinkosi kuršėniškiai į mitingus atgimimo metais, čia prasideda didžiosios miesto šventės.

Šio garbaus šviesuolio vardu pavadinta: Kuršėnų gimnazija (buvusi 4–oji vidurinė mokykla), centrinė Kuršėnų miesto aikštė, maža gatvelė, kuria pirmasis kalendorininkas keliaudavo pas tuometinį kleboną A. Eidimtą., miesto mokyklose veikia ivinskiečių būreliai, Pavenčių vidurinėje mokykloje gimė graži idėja– rinkti kalendorius, paskui įkurti kalendorių muziejų– šio šviesuolio atminimui ir pagerbimui.

Numatomos rekonstrukcijos:

Šiuo metu nenumatoma jokių rekonstrukcijų. Nes paminklas ir prie paminklo auginamas darželis yra ir taip niekados neužmirštamas bei  kruopščiai prižiūrimas.

Vyties paminklas

Tikslus pavadinimas: Vyties paminklas.

Buvimo vieta: Gedimino ir Pavenčio gatvių sankryža, Kuršėnai.

Atsiradimo laikas:

Šis paminklas buvo pastatytas 1928 m. vasario 16 d., švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmetį.

Trumpa istorija:

Vyties paminklas– tai pirmasis paminklas, atstatytas atgimimo metais Kuršėnuose. Prie šio paminklo tautinio atgimimo metais vykdavo mitingai. Dabar valstybinių ir tautinių švenčių dieną pakeliama vėliava.

Išvaizda:

Apatinė paminklo dalis– betoninė, Vytis iš bronzos. Įrašas paminkle: „Garbė kariams ir šauliams, žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę“.

Esminiai išvaizdos pasikeitimai:

Manoma, kad paminklo išvaizda nekito, net po jo atstatymo, nes buvo atkurtas toks pat paminklas, kuris buvo pastatytas 1928.02.16. Iš praeities nuotraukų (1930 m.) galima matyti, kad kito tik paminklo aplinka, šalia esančių pastatų išvaizda, pačio paminklo apipavidalinimas. 1947.06.08 paminklas buvo sugriautas stalinistų, savo tautos nemylinčių, tačiau atstatytas geros valios žmonių 1989.06.14– tautos atgimimo metais.

Autorius:

Šio paminklo autorius nežinomas, tačiau po paminklo sugriovimo 1947.06.08 sumanymas atkurti paminklą kilo Kuršėnų m. Sąjūdžio iniciatyvinei grupei. Jo atstatymu daugiausiai rūpinosi gydytojas P. Andriuškevičius, R. Fabijonavičius, A. Danilaitis, A. Rimkus ir kiti.

Meninė architektūrinė vertė:

Tai tautinių švenčių ritualų vieta. Dabar valstybinių ir tautinių švenčių dieną pakeliama vėliava.

Numatomos rekonstrukcijos:

Šiuo metu nenumatoma jokių rekonstrukcijų, nes 2011 metais paminklas buvo atnaujintas (perdažytas paminklas, sutvarkyta jo aplinka).

Tremtinių kryžius

Tikslus pavadinimas: Tremtinių kryžius Kuršėnuose 1941–1953 m. genocido aukoms atminti.

Buvimo vieta: Kuršėnai, Kapų gatvė, prie bažnyčios.

Atsiradimo laikas:

Paminklas pastatytas 1990 m. birželio 14 d. jį iškilmingai pašventino Kuršėnų dekanas kunigas A.Arnašius.

Trumpa istorija:

Šis paminklas pastatytas prie Kuršėnų Šv. Jono krikštytojo bažnyčios. Tremtinių kryžius pastatytas 1990.06.14 genocido aukoms atminti.

Paminklo pastatymu rūpinosi Kuršėnuose gyvenantys tremtiniai.

Išvaizda:

Postamentas akmens ir betono. Paminklas padarytas iš ąžuolo. Aukštis – 8 metrai. Paminklo papėdėje išskobtos dvi lietuvaitės. Tekstas: „Kristau, palaimink tremtinius, kalinius ir visus nekaltai žuvusius už Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę”.

Esminiai išvaizdos pasikeitimai:

Nėra minima jokių išvaizdos pasikeitimų, todėl manoma, kad paminklo išvaizda nekito nuo jo pastatymo laikų.

Autorius:

Šiaulietis tautodailininkas Petras Jakeliūnas, akmens pjedestalas– Viktoro Pociaus iš Micaičių. Paminklo sukūrimo iniciatoriai – buvę tremtiniai A. Danilaitis, R. Fabijonavičius, J. Milaknis.

Meninė architektūrinė vertė:

Paminklas statytas 1941 – 1953 metų genocido aukoms atminti, todėl kiekvienų metų birželio 14 dieną, tremtiniai nepamiršta takelio iki šio paminklo, kruopščiai jį prižiūri ir lanko.

Numatomos rekonstrukcijos:

Šiuo metu nenumatoma jokių rekonstrukcijų.

Paminklas rezistentams atminti

Tikslus pavadinimas: Paminklas partizanams, žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.

Buvimo vieta: Kuršėnų centras, už L.Ivinskio aikštės, Ventos upės pakrantėje.

Atsiradimo laikas:

Paminklas pastatytas 1993 metais. Politinių kalinių ir tremtinių iniciatyva paminklas atidengtas ir pašventintas 1993 liepos 6d. švenčiant Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo šventę– Valstybės dieną.

Trumpa istorija:

Pokario metais Ventos pakrantėje buvo užkasami rezistencijos kovų dalyvių lavonai. Paminklas pastatytas Kuršėnų politinių kalinių ir tremtinių iniciatyva. Daug pinigų paminklo statybai paaukojo patys tremtiniai, aukojo Kuršėnų miesto verslininkai, po 20000 talonų skyrė rajono taryba ir Kuršėnų miesto Taryba.

Išvaizda:

Paminklo postamentas pastatytas iš betono, viršutinė paminklo dalis iš tamsiai pilko marmuro, kryžius– iš bronzos. Užrašas: „Jie paaukojo savo gyvybes už Lietuvos laisvę“.

Esminiai išvaizdos pasikeitimai:

Nėra minima jokių išvaizdos pasikeitimų, todėl manoma, kad paminklo išvaizda nekito nuo jo pastatymo laikų.

Autorius:

Projektą paminklui parengė Adomas Danilaitis.

Meninė architektūrinė vertė:

Paminklas Ventos pakrantėje tėra tik nedidelis atminimo išsaugojimas ir pagarbos ženklas žmonėms padėjusiems savo galvas už tėvynės laisvę.

Numatomos rekonstrukcijos:

Šiuo metu nenumatoma jokių rekonstrukcijų, nes kažkur 2007 m. prie šio paminklo buvo iškirstos čia augusios ir šio paminklo vaizdą užstojusios pušaitės.

Šv. Florijono paminklas

Tikslus pavadinimas:  Šv. Florijono paminklas.

Buvimo vieta: Kuršėnų miesto centras, prie Kuršėnų gaisrinės, Gaisrininkų g. 2.

Atsiradimo laikas:

1997 m. – paminklas pastatytas Kuršėnų gaisrinės kieme.

Trumpa istorija:

Šv. Florijonas buvo romėnų karys, atsivertęs į krikščionybę ir už tai nukankintas apie 304–uosius metus Šv. Florijonas garsėjo stebuklingai vienu kibiru vandens užgesinęs degantį namą. Mirė ne savo mirtimi – buvo pririštas prie girnapustės ir įmestas į Ennso upę Austrijoje. Šv. Florijonas laikomas gelbėtoju nuo gaisrų bei Austrijos globėju.

Lietuvoje šis šventasis dar vadinamas Flioreliu, Fliureliu, Flurijonu. Jo atvaizdai labai populiarūs lietuvių liaudies skulptūroje. Šis siužetas ypač dažnas Žemaitijoje. Žmonės tiki, kad jis saugo nuo gaisro. Šis šventasis vaizduojamas kaip romėnų karys, gesinantis degantį namą. Šv. Florijonas rankoje laiko vėliavą su kryžiumi, ant galvos yra užsidėjęs šalmą. Dažnai greta jo skulptūros būna ir namelis, tačiau kartais šventasis pavaizduotas tik su kibiru vandens.

Išvaizda:

Skulptūroje Kuršėnuose, Šv. Florijonas vaizduojamas su šalmu, apsiavęs ilgą puspaltį, panašus į karį, nešinas kibiru vandens.

Esminiai išvaizdos pasikeitimai:

Nėra minima jokių išvaizdos pasikeitimų, todėl manoma, kad paminklo išvaizda nekito nuo jo pastatymo laikų.

Autorius:

Nežinomas liaudies meistras.

Meninė architektūrinė vertė:

Žmonės tiki, kad Šv. Florijonas saugo nuo gaisro, todėl turbūt neatsitiktinai ši skulptūrėlė pastatyta miesto gaisrinės kiemelyje.

Numatomos rekonstrukcijos:

Šiuo metu nenumatoma jokių rekonstrukcijų.

Paminklinis akmuo ir kryžius Pavenčių geležinkelio stotyje 1941–1953 m. ištremtiesiems į Sibirą atminti

Tikslus pavadinimas: Paminklinis akmuo ir kryžius Pavenčių geležinkelio stotyje 1941–1953 m. ištremtiesiems į Sibirą atminti.

Buvimo vieta: Pavenčių geležinkelio stotis, M. K. Čiurlionio g.

Atsiradimo laikas:

1991 m. lapkričio 23 d. Kuršėnų tremtinių iniciatyva geležinkelio stoties kiemelyje atidengtas paminklas.

Trumpa istorija:

Čia, Pavenčių geležinkelio stotyje, 1941 metais prasidėjo lietuvių golgotos kelias. Iš čia traukiniais žmonės buvo vežami  į Sibirą.

Išvaizda:

Paminklas pastatytas iš akmens, greta iš geležinkelio bėgių padarytas kryžius. Akmenyje iškalti žodžiai: „Nusilenk, keleivi, jų patirtai kančiai…“

Esminiai išvaizdos pasikeitimai:

Nėra minima jokių išvaizdos pasikeitimų, todėl manoma, kad paminklo išvaizda nekito nuo jo pastatymo laikų.

Autorius:

Šio paminklo ir projekto autorius tremtinys Algimantas Šilkus. Iš akmens iškalė šį paminklą akmenkalys Viktoras Pocius.

Meninė architektūrinė vertė:

Kryžius padarytas iš geležinkelio bėgių, kurie simbolizuoja tremties pradžią geležinkeliu.

Numatomos rekonstrukcijos:

Šiuo metu nenumatoma jokių paminklo rekonstrukcijų.

Kryžius kunigui Vaclovui Dambrauskui (1878-09-21 — 1941-06-25) atminti 

Tikslus pavadinimas: Kryžius kunigui Vaclovui Dambrauskui (1878-09-21 — 1941-06-25) atminti.

Buvimo vieta: Kuršėnų miesto parkas.

Atsiradimo laikas:

Paminklas atstatytas 1990 m. Kuršėnų m. senajame parke, kunigo V. Dambrausko žuvimo vietoje.

Trumpa istorija:

Senesnio amžiaus žmonės prisimena V. Dambrauską, kaip uolų ir pasišventusį dvasininką. Savo visą gyvenimą jis paaukojo gėriui, grožiui ir meilei. Karštai mylėjo savo parapijiečius ir gyveno jų rūpesčiais. Jo rūpesčiu įsteigta prie bažnyčios vargingai gyvenančių ir neturinčių globos prieglauda, vadinama špitole. Jo rūpesčiu 1933 m. Kuršėnus papuošė graži raudonų plytų bažnyčia. Už didelį triūsą ir rūpestį jam buvo suteiktas kanauninko garbės titulas. Kunigas V. Dambrauskas žinojo savo likimą , kai buvo įspėtas apie grėsmę jo gyvybei, jis pasakė savo kunigams: „Jūs slėpkitės, o aš turiu sutikti su Dievo valia“, tai buvo kunigo paskutinieji žodžiai. 1941–06–25 Kuršėnų m. (buvusio Ruževskio parke) jis buvo žiauriai nužudytas.

Išvaizda:

Medinis kryžius, šalia akmuo, kuriame parašyta: „Čia nužudytas 1941 m. birželio 24 d. kanauninkas Vaclovas Dambrauskas, Kuršėnų klebonas.“

Esminiai išvaizdos pasikeitimai:

Pokario metais tikintieji kunigo nužudymo vietoje buvo pastatę medinį kryžių, kuris apie 1950 m. buvo nugriautas. 1990 m. Adomaičių šeima iš Akmenės pastatė naują medinį kryžių įtvirtintą akmenyje.

Autorius:

Adomaičių šeima iš Akmenės, tautodailininkas Vaclovas Tamošaitis bei kalvis Algirdas Liorentas.

Meninė architektūrinė vertė:

Paminklas buvo pastatytas kunigo nužudymo vietoje.

Numatomos rekonstrukcijos:

Šiuo metu nenumatoma jokių rekonstrukcijų, nes Vaclovo Dambrausko 70-osioms metinėms atminti, 2011 m. birželio 14 d. pastatytas ir pašventintas naujas kryžius, iš miškų urėdjos dovanoto ąžuolo.

  • Siųsti draugui

Siųsti draugui

Jūsų vardas (būtinas)

Jūsų el. paštas (būtinas)

Draugo vardas (būtinas)

Draugo el. paštas (būtinas)

Jūsų žinutė draugui

Saugos kodas:
captcha

Įveskite saugos kodą:

Parodos

Iki balandžio 18 d.
10 val. – 15 val. Kuršėnų kultūros centro parodų salėje (Ventos g. 11A, Kuršėnai) Meno mokyklos dailės skyriaus mokinių meninių darbų paroda.

Kovo mėnesį
13 – 17 val.
Kuršėnų kultūros centro kalendorių ekspozicijoje veikia meno kalendorių ekspozicija. Muzikos, dailės, fotografijos, teatro ir literatūros kalendoriai. Ekspoziciją galite aplankyti kasdien (išskyrus savaitgalius) ir visų Kultūros centre vyksiančių renginių metu. Dėl ekspozicijos lankymo prašome iš anksto susitarti telefonu (8-41) 50 80 52 arba el. paštu kursenukultura@gmail.com.

EDUKACINĖS VEIKLOS

Kovo 21 d.
17:30 val. Kuršėnų kultūros centro diskotekų salėje psichologo paskaita „Vaikų baudimas, kritika, drausminimas, ribojimas. O gal be jų?“.

Kovo mėnesį
8-17 val. Pirmadieniais-penktadieniais Etninės kultūros ir tradicinių amatų centre, (Ventos g. 7A, Kuršėnai)Keramikos (lipdymo, žiedimo), vilnos vėlimo edukaciniai užsiėmimai. Priimamos grupės: 1,5 val. vaikui 1,50 Eur, 1,5 val. suaugusiam 3,00 Eur. Užsiėmimų datą ir laiką derinti tel.( 8-41) 58 34 22.

ŠRVMKL. XIII TURAS

Kovo 28 d. (antradienis)
19 val. Pavenčių mokyklos sporto salėje Kuršėnų „Entuziastai“ - Kuršėnų „Kristalas“
20 val. Kužių gimnazijos sporto salėje Kužių „Kužiai“ - Daugėlių „Flamingas“

Kovo 29 d. (trečiadienis)
20.15 val. S. Anglickio mokyklos sporto salėje SK „Kuršėnų senukai“ - Ginkūnų „Ginkūnai“

Kovo 30 d. (ketvirtadienis)
19 val. Gruzdžių gimnazijos sporto salėje Gruzdžių „Gruzdžiai“ - Naisių „Naisiai“

Trečiojo amžiaus universitetas

Pagal susitarimą
Informacinių technologijų fakultetas. Kompiuterinio raštingumo pagrindai. Lektorius: Remigijus Danielius – švietimo centro IT specialistas. Vieta: Švietimo centras

Pagal susitarimą
Dramos studija. Lektorė: Albina Budreckienė – dramos studijos vadovė. Vieta: Švietimo centras

Pagal susitarimą
Anglų kalbos fakultetas. Lektorė: Valdonė Verseckienė – anglų kalbos fakulteto vadovė. Vieta: Kuršėnų L. Ivinskio gimnazija

Pagal susitarimą
Dainavimo studija. Lektorė: Lina Jaroševienė – dainavimo  studijos vadovė. Vieta: Kuršėnų meno mokykla

Pagal susitarimą
Šokių studija. Lektorius: Linas Laureckis – šokių mokytojas. Vieta: Kuršėnų L. Ivinskio gimnazija

Pastaba: papildoma informacija telefonu 8 41 372148 – švietimo centras, 860116144 – Lina Kasparienė – metodininkė

Užfiksavote įvykį? Buvote renginyje? Turite gražių nuotraukų su Kuršėnais? Rašykite mums el. paštu: kursenai@kursenai.lt ir mes tai paskelbsime!

Kopijuoti, platinti galima tik gavus raštišką ar žodinį Kūrybinės raiškos centro sutikimą.

Visos teisės saugomos. © 2012
Kūrybinės raiškos centras

Tapkite Kursenai.lt žurnalistu!

Turite naujienų?

Susisiekite su mumis!

Reklamuokitės mūsų portale

Ką aplankyti Kuršėnuose?

Ką veikti Kuršėnuose?

Ieškote naudingos informacijos?

Susipažinkite su komentavimo taisyklėmis

Valdytojas:

 

 

Portalas:

Mus galite rasti:

  

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Plačiau

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close