REKLAMA
Aktualijos Kultūra Sportas Sveikata Interviu Kuršėniškių nuomonė Kuršėnai spaudoje Pranešk apie įvykį

INTERVIU: Viskas tas pats. Keičiasi tik metų laikai

Dažnai neįvertiname darbo žmonių, kurie ne visada būna pastebimi, tačiau be galo reikalingi. Tik pusvalandis ir Jūs jau Šiauliuose. Tačiau ar kada nors pagalvojote apie žmogų, kuris kasdien atsakingas už jūsų kelionės saugumą ir patogumą? Interviu su paprastu vairuotoju apie ne visai paprastą darbą.

Ketvirtadienio ankstyvas rytas. Kuršėnai. Įlipu į mikroautobusą, nusiperku bilietą. Vairuotojas maloniai aptarnauja keleivius – studentus, darbininkus, pensininkus, mamas, vaikus, senelius… Saugiai atvykstame į Šiaulius. Vairuotojas tikina, kad kalbėsimės jo profesijai būdingoj aplinkoj – geriant kavą iš degalinės ir sėdint mikroautobuse. Taigi, kavos puodeliai rankose ir keli nuoširdūs atsakymai. Beje, atvirautojas nusprendė savo vardo neišduoti. Bet gimęs jis ir augęs Kuršėnuose. Darbas jo kiekvieną dieną taip pat prasideda ir baigiasi Kuršėnuose.

Taigi, koks tas Jūsų darbas?

Tai individuali įmonė – pats vairuotojas, pats direktorius. Keli viename. Vežame keleivius jau 13 metų.

O koks tas vairuotojo darbas?

Atrodo lengvas iš šalies, kai pradedi dirbti. Vairuotojo darbas – labai atsakingas. Tai specifinis darbas. Ilgos darbo valandos, keliuos 5:25, grįžtu pusę 8 vakare. Žmogus yra ne krovinys, ne rąstas. Žmogus pas tave ateina ryte su savo nuotaikom, su savo charakteriu, su savo išgyvenimais. Bendrauti tenka tik tiek, kiek trunka bilieto nusipirkimas. Matai koks jis yra. Už tavo nugaros sėdi žmonės, kurie nori saugiai, patogiai, šiltai (linksmumo čia gal mažoka per pusvalandį) nuvažiuoti. Reikia darbą mylėti. Jei nemylėsi, nebus rezultato.

Iš šalies atrodo – kas čia tėra dirbti vairuotoju. – norėčiau su tuo žmogum susitikti – sakyčiau „O varom su manim vieną dieną – keliamės tuo pačiu laiku ir viską kartu dirbam!“. Drąsiai sutikčiau. Noris įrodyt, kad darbas nelengvas. Gerai kai nebūna gedimų tą dieną. Su technika taip jau yra. Atrodo ryte išvažiavai – viskas gerai. O paskui… gali kas nors atsitikti. Ir su pačiu gali kas nors atsitikti. Mes juk negalime nei sirgti, nei atostogų turėti. Aš jau atostogų neturėjęs nuo tada kai pradėjau dirbti. Na aišku savaitgaliai, šeštadienis sekmadienis. Per ilguosius savaitgalius dar.. Bet pabūni dvi, tris dienas. Jau ketvirtą dieną – kažkas iš vidaus – jau norisi eiti dirbti. Pasiilgsti to darbo. Kartais vairas atsibosta – būna, kaip aš tavęs nebemyliu, nebedirbsiu. Praėjo, nuslūgo – ateina, o labas rytas! Kylam važiuojam!

Kiekvieną dieną tas pats maršrutas, tas pats laikas. Ar jau pažįstat savo keleivius?

Žmonės tie patys. Yra nuolatinis žmonių skaičius. Keičias tik veidai. Yra ir pastovių. Jei patiko su tavimi važiuoti – tai ir važiuoja su tavim kitą kartą. Vieni turi simpatijas, kiti antipatijas. Visokių žmonių yra, visokių ir reikia. O taip tai, prieš daug metų, ateidavo moterys ir važiuodavo su savo vaikais ant rankų, o dabar tie vaikai ateina su savo vaikais ant rankų (juokiasi). Aišku, yra jau mirusių. Čia, trasoje, vyksta gyvenimas! Pamatai žmogų ir gali pasakyti – šitas važiuos į Šiaulius, šitas į Kuršėnus, kitas iki sodų, kitas iki Kužių. Čia vyksta ilgalaikis bendravimas – ponia įlipa po ilgo laiko, klausi, ar vėl važiuoja kartu, tai pasako, kad va, mašina sugedo. Aš myliu darbą, atrodo nuobodus, jokios karjeros laiptais nepalipsi. Tas pats per tą patį. Čia viskas tas pats, tik keičiasi metų laikai.

Kokiom nuotaikom įlipa žmonės į mikroautobusą?

Senyvo amžiaus žmogus, jei gavęs pensiją – jis labai laimingas, jis bendraujantis, linksmas. Tarpusavyje, jei įlipa dviese, tai bendrauja. Visos aktualijos – rajono, politinės… Ar tu matei, ar tu girdėjai? Jaunimas, studentai apie mokslą, sesiją, egzaminus kalbasi. Nesiklausau ausis ištempęs, tiesiog girdi nori, ar nenori. Prieš rinkimus būna diskusijos: už tą balsuosiu, už tą nebalsuosiu. Yra buvę ir tokių, kad net rimtai susikivirčija. Tai tada tenka man įsiterpti – „Baikit babas muštis“! Na dabar mėnesio pradžia, pensijos pašalpos nemokėtos, žmonių mažai. O po to, prasideda, kaip aš vadinu, šventė!

Labai geras ženklas yra kai žmogus užmiega pas tave važiuodamas. Esu vieną kartą suskaičiavęs 7 miegančius nuo Šiaulių iki Kuršėnų. Jei žmogus miega – geras ženklas. Vadinasi jaučiasi ramiai ir šiltai.

Ką manote apie kuršėniškių bendravimo kultūrą?

Maniau, kad bus sunku pradžioj, kai pradėjau dirbti. Bet liaudis yra geriečiai. Atrodo, sunkūs žmonės. Bet jaunimo tarpe nėra nei keiksmažodžių, nei išsišokimų. Kartais net nustembi, atrodo nepasakytum, kad jis toks mandagus, o vat mandagiai kreipiasi – gal galit, ačiū, prašau, gero kelio palinki. Tokie žodžiai dūšią ir pašildo! Geri žmonės. Tačiau žinoma, jei žmogui yra sunku jo aplinkoje, tai jis negali būti labai šiltas ir su tavimi – mandagiai nusišypsos, bet nebus kalbus. Moteris reikia pagirti daugiau – kad ir nėra ji kokia nors išskirtinė, bet pasakyk kokį komplimentą, iškart nuotaika geresnė! Jai gerai – man tuo labiau.

Pastebėjau, kad mėgstate papokštauti su įlipančiais žmonėmis. Kaip į tai reaguoja žmonės?

Nėra buvę, kad sakytų, ką čia nesąmones darai. Jei tinkamai pasirinksi žmogų, jo neįžeisi, nesupykdysi. Va studentai įlipa. „Už pusę!“ ir klausi – „O kas čia už pusę važiuos?“. Panelės, kaip taisyklė, nenori rodyti nuotraukų ant pažymėjimo. Aš nuotrauką uždengiu su pirštu, pasiteirauju kaip mokslai sekasi ir viskas. Ar ten moteriškė kokia lipa, pasakai, „Ponia, kaip jūs šiandien gražiai atrodot!“ – tiek tereikia. Iškart ji jaučiasi pakylėta. Turiu tokį pasakymą, kai pilna aikštelė vien moterų laukia – atsidaro durys ir sakau, „Jetus mana, kiek panų, net silpna daros!“. O jos iškart oi! Kitos net sako, „Aš per visą savo gyvenimą nesu girdėjus tiek, kiek čia tam autobuse išgirdau!“ Na, kad nors tik 30 min jie būna tavo erdvėje, tu juos veži, bet tuo pačiu bendrauji – turi būt malonus. Negali būt saldžiabalsis, bet šiltumą reikią palaikyti, nors ne visada išeina. Būna juk, kad pats neturi nuotaikos. Aišku, negali to rodyti, bet visiems nebūsi geras.

Tas pats maršrutas kas dieną. Nenusibosta?

Na. Tuo pačiu maršrutu, tik kitais laikais jau visai kitaip. Keičiasi aplinka. Kažkada kolega sugedo, reikėjo už jį važiuoti. Tai jau visai kitaip. Jauties ne savo rogėse. Šiaip esi kaip prirakintas – į dešinę, į kairę, pirmyn, atgal… Esi įsirėžęs į vagą, kad jau nebelabai išmesi. Įpranti. Kai turi laisvo laiko tarp reisų, daryk ką nori. Neatsibosta (šypsosi).

O ką veikiat laisvu laiku?

Prisipilam kuro, išgeriam kavos, paskaitom žurnalą, paskambinam artimiesiems, draugams. Įmonės reikalus susitvarkai. Kartais net ant galinės sėdynės pasidedi pagalvę ir pamiegi. Nes kitaip paprasčiausiai neištvertum. Man asmeniškai užtenka 15 min atsijungt ir atsibundi pailsėjęs.

Autobusas- tai įrankis, išlaikantis šeimą, išlaikantis įmonę, išlaikantis valstybę. Savo darbu viską išlaikai.

Jūs visada būnate tas, kuris visada geros nuotaikos, pokštauja. Bet ar būna, kad kas nors jus išveda iš kantrybės, pykdo?

Aš nežinau kas tas yra stresas. Aš jo nejaučiu. Na tarkim važiuoji, kas nors išlenda priešais. Nu ką, daugių daugiausiai gali nusikeikt. Ir toliau važiuoji. Jei į kiekvieną mažiausią tokį dalyką žiūrėsi jautriai – tai tau tikrai čia ne vieta. Čia turi būt šaltų nervų. Keleivis nepatenkintas – jei su juo pabendravai, jis tave iškoliojo ir pradėtum jaudintis dėl to, tai nežinau. Žmogus išėjo, durys užsidarė ir problema pasibaigė. Važiuoji toliau. Kitą kartą girti važiuoja. Girtų neimu. Taisyklės neleidžia imti. Ir kvapas ir priekabiavimas – labai nemalonu.

Stengiesi, agresyvų žmogų nuraminti. Pasakai, nu gerai, išsirėk, bet ar tau nuo to geriau bus? Tada jis suklūsta. Gerai, aš tavo blogą energiją sugersiu, ar nuo to geriau?

Nuotaiką gali sugadinti ir savo artimųjų nelaimės.

Pačiam tenka važiuot viešuoju transportu? Ar turit profesinę ligą stebėti kitus vairuotojus?

Atvirai pasakius, kad taip, važiuot autobusu norėčiau, bet neprisiruošiu. Miesto autobusu nesu važiavęs. Su kolegom kartais važiuoji maršrutiniu. Aišku pasižiūri, smalsumo vedamas. Nors mes esam draugai, bet tuo pačiu esam ir konkurentai. Įdomu paprasčiausiai. Domiuosi šiaip. Yra toks internetinis puslapis, kuriame aktyviai dalyvauju diskusijose apie viešąjį transportą. Tokias problemas jie ten gvildena…

Aišku, aš visus visų autobusų maršrutus žinau – juk prasilenkiam kaskart. Įdomu, įlipus pas kitą, atsiranda stimulas pasitempti. Gal mašina geresnė, gal ką. Na vairuotojai vieni būna impulsyvesni, kiti ramesni. Pasižiūri, vat 9:20 išvažiuoja autobusas į Rygą… Ten ir kava, ir internetas ir uniformos… Su baltu pavydu stebi. Bet pagalvoji, o kuo mes prastesni? Čia priemiestinis maršrutas. Aš asmeniškai norėčiau dirbti tolimesniu maršrutu. Manau ne taip monotoniška.

Mėgstat papokštaut. Nemąstėt apie savo firminės uniformos susikūrimą?

Ne, nu čia tikrai galėtum. Būtum, aišku, pirma tokia balta varna tarp juodų. Būtų kažkas tokio, ko nebūtų buvę prieš tai. Kad, pavyzdžiui, vasarą kokį kaklaraištį pasikabinus, būtų tikra nuostaba! Vieni sakytų jėga, kiti sakytų tam tikrai stogelis pavažiavo… Atrodo, na kam čia reikia išsišokti. Nesam šnekėję su vyrais. Čia būtų kažkas tokio, manau! (juokiasi)

Kokie linksmiausi atsitikimai liko atminty per 13 darbo metų?

Mes čia su vyrais juokaujam, kad gali romaną parašyt iš atsiminimų.

Kai važiavau iš Šiaulių į Kuršėnus. Ir Kuršėnuose žmogus prie „Jovaro“ išlipo. Ir lipdamas paklausė: „Vairuotojau, kur mano vaikas?“ Sakau: „Nežinau, jūs be vaiko įlipot. Gal Šiauliuose palikot?“. „O gal ir palikau Šiauliuose.“, – atsakė.

Kitą kartą buvo girtas žmogelis, galinėj sėdynėj. Paskutinis reisas. Atvažiavom. Sakau, keleiviai, prašom išlipti, atvažiavome. Ir vienas nelipa, guli. Nueinu į galą. O tas vyras, nusiavęs batus. Sakau, „Ponas, jau centras, Kuršėnai“. Jis į mane žiūri, į gerą vietą varo, sako aš niekur neisiu, aš namuose. Sakau nu gerai, bet kažkaip čia susitvarkyti reikia. Tai buvo dar žmonių, padėjo. Išnešėm ant suoliuko, paguldėm, batus šalia padėjom.

Esu parsivežęs žmogų į garažą, bent kelis kartus nakties metu, kai tamsu būna. Uždegi šviesą, žiūri miega žmogus. Ką dabar daryt? Pažadint.

– Ponas atvažiavom!

– A jau centras?

– Ne centras, garažas..- ir veži atgal jį.

Na būna visokių tokių. Moteriškės turi ten bent keletą tų kortelių, pažymėjimų. Ištraukia man „Norfos“ kortelę. Na. aš perbraukiu per aparatą ir sakau: „Neskanuoj, neduod, ponia, nuolaidos!“. „Kaip tai neduod?“,- ir pradeda šaukt. O aš sakau – nu neduoda. Žmonės aplinkui mato, juokias. Vėliau paaiškini ir viskas gerai būna.

Atsimenu esu vežęs vieną girtą moteriškę iš Kužių link Kuršėnų. Jai reikėjo per vieną stotelę pavažiuot. Ji paprašė prie keliuko sustoti. Nesustojau prie to keliuko, šiek tiek toliau sustojau. Ji taip žiūri per priekinį stiklą. Ir sako: „Vairuotojau, geriau važiuojam mes į Šiaulius atgal, ir grįžtant man bus arčiau tas keliukas!“

Kiti klausia kiek kainuoja į Vilnių? Ar į Niujorką važiuojat?

Na ir pabaigai, gal kokį linkėjimą norit nusiųsti skaitytojui?

Kuo daugiau važiuokit su mumis! Ačiū, kad skraidot mūsų avialinijomis! (kvatoja)

Gero kelio!

Kursenai.lt lipduko klijavimo akimirkos:

Agnė Rapalaitė

  • Siųsti draugui
  • Komentuoti

Siųsti draugui

Jūsų vardas (būtinas)

Jūsų el. paštas (būtinas)

Draugo vardas (būtinas)

Draugo el. paštas (būtinas)

Jūsų žinutė draugui

Saugos kodas:
captcha

Įveskite saugos kodą:

Komentuoti

Connect with Facebook

Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

REKLAMA

Parodos

Rugpjūčio mėnesį
13 – 17 val.
Kuršėnų kultūros centro kalendorių ekspozicija (Ventos g. 11A, Kuršėnai) veikia meno kalendorių ekspozicija. Muzikos, dailės, fotografijos, teatro ir literatūros kalendoriai. Ekspoziciją galite aplankyti kasdien (išskyrus savaitgalius) ir visų kultūros centre vyksiančių renginių metu. Dėl ekspozicijos lankymo prašome iš anksto susitarti telefonu (8-41) 50 80 52 arba el. paštu kursenukultura@gmail.com

Iki rugsėjo 8 d.
10 – 15 val. (išskyrus savaitgalius)
Kuršėnų kultūros centro parodų salėje (Ventos g. 11A, Kuršėnai)Vitos Žabarauskaitės tapybos darbų paroda „Seku seku pasaką“.

EDUKACINĖS VEIKLOS

Rugpjūčio 8 – 17 val. pirmadieniais-penktadieniais Etninės kultūros ir tradicinių amatų centre, (Ventos g. 7A, Kuršėnai) keramikos (lipdymo, žiedimo), vilnos vėlimo edukaciniai užsiėmimai. Priimamos grupės: 1,5 val. vaikui 1,50 Eur, 1,5 val. suaugusiam 3,00 Eur. Užsiėmimų datą ir laiką derinti tel.( 8-41) 58 34 22.

Užfiksavote įvykį? Buvote renginyje? Turite gražių nuotraukų su Kuršėnais? Rašykite mums el. paštu: kursenai@kursenai.lt ir mes tai paskelbsime!

Kopijuoti, platinti galima tik gavus raštišką ar žodinį Kūrybinės raiškos centro sutikimą.

Visos teisės saugomos. © 2012
Kūrybinės raiškos centras

Tapkite Kursenai.lt žurnalistu!

Turite naujienų?

Susisiekite su mumis!

Reklamuokitės mūsų portale

Ką aplankyti Kuršėnuose?

Ką veikti Kuršėnuose?

Ieškote naudingos informacijos?

Susipažinkite su komentavimo taisyklėmis

Valdytojas:

 

 

Portalas:

Mus galite rasti:

  

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Plačiau

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close