REKLAMA
Aktualijos Kultūra Jaunimas Sportas Sveikata Interviu Kuršėniškių nuomonė Kuršėnai spaudoje Pranešk apie įvykį

Žemaitis šturmanas šturvalą iškeitė į aktorių trupę

„Teatras – tai grupė sąmokslininkų, kurie daro sąmokslą prieš žiūrovus…, – sako režisierius Petras Valskys. – Darbas mane įkvepia. Dirbu kaip alchemikas, tikiu, kad darbe galima atrasti „auksą”.

Žmonės kalba, kad Kuršėnų kultūros centro suaugusiųjų teatras „Mozaika“ turi kažkokią malonią, šildančią, kūrybišką aurą. Tuo įsitikinau ir pats. Kiek kartų man jau teko buvoti vakarais salėje ir klausytis malonios tylos, kurią kartas nuo karto suvirpina scenoje berepetuojančių aktorių balsai. Kiek kartų jau teko ateiti į teatro studiją ir pajusti šiltą, draugišką ir netgi šeimynišką atmosferą.

Pasak Kuršėnų kultūros centro suaugusiųjų teatro „Mozaika“ režisieriaus Petro Valskio, patį žodį teatras galima suprasti labai įvairiai. Tai gali būti pastatas, tai gali būti ir žmonių kolektyvas, kurie kuria sceninį meną, ir netgi vienas žmogus, kuris per savo personažą gali atlikti savotišką išpažintį, parodyti save, savo mintis ir taip kurti teatrą.

Pats suaugusiųjų teatro režisierius į pirmą vietą iškelia žmonių kolektyvą, kurie kūrybos procese tampa savotiškais vienminčiais, „juos idealiu atveju jungia bendros idėjos, bendras estetinis pasaulio supratimas“. Tokias sklandančias bendražmogiškas idėjas suaugusiųjų teatras „Mozaika“ bei vaikų ir jaunimo teatras „Ikaras“ paskutinį kartą šiais metais pateikė kuršėniškių žiūrovų teismui , pristatydami Kazio Binkio pjesę „Atžalynas“.

O kokios idėjos sklando režisieriaus gyvenime, kalbinu šios progos kaltininką Petrą Valskį, suaugusiųjų teatro „Mozaika“ režisierių, pelniusio geriausio respublikos mėgėjų teatro nominaciją, pastatyminės dalies vedėją, apšvietėją, elektriką, šturmaną, tautodailininką – keramiką, restauratorių, statybininką ne tik scenoje… Manau, kai Dievas duoda, tai duoda visose srityse.

Teatras – kelionė esamuoju laiku

Pokalbis sunkiai skynėsi kelią. Mintis keitė mintį, temos šokinėjo nuo vienos prie kitos. Pažįstami, rodos, virš dvidešimt metų, jo dirbtuvėlėse gavau pirmąsias keramikos, pamokas, abu nesiskiriame su fotografijos subtilybėmis, dažnai susitikę ne tik pasilabiname – nesame svetimi. Bet sudėlioti mintis, atskleisti tai, kas esmingiausia, nerti gilyn į sielos gelmę bei išguldyti tai skaitytojui – visai kas kita.

„Gyvename sumaterialėjusiame pasaulyje, – į klausimą apie teatro reikalingumą prakalba Petras. – bet žiūrovui teatras vis dar yra ir bus reikalingas, nepaisant to, kad šiandien jį kiek užgožia televizija, kompiuteriai ir per didelė mokslų našta jauniems žmonėms“.

„Man visada svarbus žmogus, o teatras – galimybė pažinti gyvenimą, laiką. Man labai svarbu, kad mano spektaklius žiūrėtų, kad jie būtų reikalingi šituo laiku. Juk jei žiūrovas nusisuks nuo mano kūrinio, nuo spektaklio, tai liksiu vienas kaip pirštas. Man nesuprantamas teatras, kuriam nesvarbus žiūrovas“.

Pokalbiui pakrypus žiūrovų link, domiuosi jo įžvalgomis. „Mažesnių miestelių žiūrovas nuoširdesnis, mažiau „pasikėlęs“, natūralesnis. Nekalbu apie kaimus – ten jaunimėlio mentalitetas…,- numykia, – nelabai . Miestelėnai, didžiųjų miestų gyventojai – labiau „pasikėlę“.

P. Valskio teigimu, atskirtas nuo realaus gyvenimo teatras ilgainiui net nebeteikia malonumo ir tampa negyvas. Žmonės teatre turi atpažinti save. Ir jei taip yra, vadinasi tu neišskridai į kosmosą tam, kad sukurtum spektaklį.

Kiekvienam kurso dalyviui reikėdavo „vaidentis“

„Anksčiau buvo „biškuliuka“ kitokie laikai, – mintimis dalinasi režisierius, – va aukštąjį baigia, didžiuojasi, vaikšto nosį išrietę. Žinoma, aukštasis gerai, bet neturėtų būti tavo galutiniu tikslu “.

Tris aukštuosius baigęs, (o sužinau tik dabar, nuo pažinties pradžios prabėgus dvidešimčiai metų). Tiesa pirmojo, šturmano, diplomo nebeturi. Tarybiniais laikais sugalvojo Vasario 16-ąją švęsti. Atšventė …

Vėliau, kaip pats sako, „kad miegas neimtų sugalvojau vakarinį elektros įrengimų – elektronikos ( gerai neprisimenu) fakultetą užbaigti – Bet kartais užmigdavau vakarais paskaitų metu…“. Trečiasis – Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetas, kur susipažino su tuomet dar tik būsima žmona Leontina, dabartine vaikų ir jaunimo teatro „Ikaras“ vadove ir režisiere.

„Studijų laikais vaidinom kartu nemažai spektaklių“, prisimena Petras. Įsimintiniausi vaidmenys Barbora Radvilaitė ir Žygimantas. „Turėdavome „vaidentis“ – kiekvienam kurso dalyviui reikėdavo pastatyti ištraukas ar mini spektakliuką. Tekdavo su kurso draugais daryti. Dirbi, dirbi atrepetuoji – žiūri, kad jau gili naktis, nebeisi namo. „Prakimarini“ kur kamputyje, o ryte toliau eini, akis tik prasikrapštai. Studentai ištvermingi“.

Po studijų kūrybinis kelias prasidėjo Lentvario kilimų fabriko kultūros namuose. Kaip juokauja P. Valskys „Nors ten žmonės „lentvarovi“, sentimentai Lentvariui likę ligi šių dienų. „Bendrabutis vieno kambariuko, bet tada mums buvo labai daug. Ten pirmas „vaikeliukas“ atsirado… Dažnai nuvažiuojam „mašinuku“ pasigrožėti vaizdingomis vietomis, prisiminti anų laikų“.

Prieš tris dešimtmečius Leontina ir Petras Valskiai įsikūrė Kuršėnuose nuostabioje vietoje šalia Ventos, J. Gruževskio dvare, dabartiniame Tautodailės ir amatų centre. Kas pastūmėjo? „Žmona – kuršėniškė, sako – važiuojam į Kuršėnus“.

Dažnai pagalvoju, kad reikėjo amatą dirbti

„Labai „tankiai“ pagalvoju, kad reikėjo amatą dirbti, – atvirauja Petras. -Gal ir dabar kalba būtų buvusi kitokia“. Postringaudami apie amatų subtilybes, abu nutariame, kad ir režisūra yra amatas gerąja ta žodžio prasme. „Tai tik geriausiu atveju amatas. Koks saviveiklininkas, galvojantis apie save kaip apie menininką – labai skaudžiai save apgaudinėja, arba apgaudinėja kitus… Režisūra geriausiu atveju yra tik amatas“.

O amatai Petrui prie rankų lipte limpa. Savo rankomis pastatytas ir įrengtas namas, daugelį metų minkytas ir žiestas molis, įvaldytos medžio apdirbimo subtilybės, prisijaukintas kruopštumas restauratoriaus darbams, meniniam apdirbimui pasidavė net šiaurės tautų gyventojų liaudies amatininkų naudojama beržo tošis. Ji buvo vienas pirmųjų, tiesa po keramikos, P. Valskio atradimų tautodailės parodose.

„Pamenu tautodailėje: vienoje parodoje sudalyvavau, kitoje, o paskui kažką sugalvojau nestandartinio, – mena senus laikus tuometinis tautodailininkas. – Atnešiau. „Čia yra ne tautodailė, čia yra pretenzijos“, – pareiškė. Aš neturiu jokių pretenzijų – aš darau, ką aš noriu. Man būtent taip patinka. O jei tu gražiai „uzboną“ nužiedei, angoba nutepliojai, viskas yra gerai, viskas yra tvarkoje. O jei kažkokią kitokią idėją pateikei – tai jau netinka. Po kelių parodų tapo visai nebeįdomu“.

Apie padarytą darbą šnekėti nenoriu

„Man anksčiau patiko, – mintys vėl nukrypsta teatro link, – tarybiniais laikais, dirbdamas liaudies teatruose turėjai per metus pastatyti vieną spektaklį. Viskas daugiau papildomai nieko tau nereikia. Bet jei nori – dalyvauji šventėse, festivaliuose, bet tai būdavo neprivalu. Aš spektaklį pastačiau, pasikviečiau komisiją iš Vilniaus – atvažiavo, priėmė, tik tada leisdavo rodyti. Ir aš ramia galva visą sezoną galiu eksplotuoti tą spektaklį… Gal ir kvaila tvarka buvo?“

Šiandien daug laiko skirdami jaunajai kartai, sutuoktiniai Petras ir Leontina, sutaria, kad jie nėra „menininkų kalvė“. Žinoma, jei atsiranda vaikų, kurie pagauna esmę, eina į priekį – „tai yra labai džiugu, labai malonu. Bet tokio uždavinio nėra. Tikslas – kad jis pradėtų suprasti, mąstyti, jausti“.

„Esu reiklus tiek, kad padaryčiau darbą iki galo, -tęsiame diskusiją apie reiklumo sau svarbą. – Jei turiu tikslą, nestovėsiu vietoje. Ėmiau suprasti, kad reikia kažkam padėti, duoti, palikti. Už viską svarbiau bendradarbiavimas ir pagarba kitiems.“

Ir dar. Kertinis akmuo, ant kurio stovi režisieriaus vertybės – malonumas patiriamas veiksme, judesyje, tikslo siekime, o ne pačiame rezultate. „Vis pagalvoju, kad man patinka toks dalykas, kai dar turiu nepabaigtų darbų. O apie padarytą darbą šnekėti nenoriu“.

Perfrazavus Paulo Coelho žodžius, galima būtų teigti, kad ir ką veiktų šioje žemėje žmogus, pasaulio Istorijoje jis visuomet vaidina pagrindinį vaidmenį. Nors paprastai pats nieko apie tai nežino.

Saulius Barasa

  • Siųsti draugui
  • Komentuoti

Siųsti draugui

Jūsų vardas (būtinas)

Jūsų el. paštas (būtinas)

Draugo vardas (būtinas)

Draugo el. paštas (būtinas)

Jūsų žinutė draugui

Saugos kodas:
captcha

Įveskite saugos kodą:

Komentuoti

Connect with Facebook

Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

REKLAMA

Parodos

Sausio  mėnesį
Pirmadienį – penktadienį nuo 10 val. iki 20 val. Dėl parodos ir / ar kalendorių ekspozicijos lankymo kreiptis į administracijos korpusą. Kuršėnų kultūros centro kalendorių ekspozicijoje (Ventos g. 11A, Kuršėnai)  „Lietuva brangi“ – kalendorių ekspozicija, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Ekspoziciją galite aplankyti kasdien (išskyrus savaitgalius) ir visų kultūros centre vyksiančių renginių metu. Dėl ekspozicijos lankymo prašome iš anksto susitarti telefonu (8-41) 50 80 52 arba  el. paštu kursenukultura@gmail.com

Sausio mėn. 2 – 14 d.
Pirmadienį – penktadienį 10 val.– 20 val. Kuršėnų kultūros centro parodų salėje (Ventos g. 11A, Kuršėnai) istorikės Vidos Girininkienės parengta paroda „Simonas Daukantas: Laikas ir asmenybė“.

Sausio 4 – sausio 31 d.
16 val. Etninės kultūros ir tradicinių amatų centre, (Ventos g. 7A, Kuršėnai) Virgilijos Silvestros Šufinskienės autorinė keramikos darbų paroda. Paroda veiks 8 -17 val. pirmadieniais-penktadieniais

Sausio mėn. 16 d. – vasario mėn. 8 d.
15 val. Kuršėnų kultūros centro parodų salėje (Ventos g. 11A, Kuršėnai)Dizainerio Viliaus Purono parodos „Mūsų miestas – mūsų namai“ atidarymas. Paroda veiks pirmadienį – penktadienį 10 val.– 20 val.

EDUKACINĖ VEIKLA

Sausio mėnesį
8 val.-17 val. Pirmadieniais-penktadieniais Etninės kultūros ir tradicinių amatų centre, (Ventos g. 7A, Kuršėnai)Keramikos (lipdymo, žiedimo, dekoravimo), sausos vilnos vėlimo, kiaušinių marginimo vašku, juostų pynimo, kalėdinių žaislų varstymo iš šiaudų edukaciniai užsiėmimai. Priimamos grupės: 1,5 val. vaikui 2,00 Eur, 1,5 val. suaugusiam 4,00 Eur. Užsiėmimų datą ir laiką derinti  tel. ( 8-41) 58 34 22.

Kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį
19 val. Kuršėnų kultūros centro choreografijos salėje (Ventos g. 11A, Kuršėnai)Aerobikos užsiėmimai „Kangoo Jumps“. Abonemento kaina 35 Eur. Pirmas užsiėmimas nemokamai.

Užfiksavote įvykį? Buvote renginyje? Turite gražių nuotraukų su Kuršėnais? Rašykite mums el. paštu: kursenai@kursenai.lt ir mes tai paskelbsime!

Kopijuoti, platinti galima tik gavus raštišką ar žodinį Kūrybinės raiškos centro sutikimą.

Visos teisės saugomos. © 2012
Kūrybinės raiškos centras

Tapkite Kursenai.lt žurnalistu!

Turite naujienų?

Susisiekite su mumis!

Reklamuokitės mūsų portale

Ką aplankyti Kuršėnuose?

Ką veikti Kuršėnuose?

Ieškote naudingos informacijos?

Susipažinkite su komentavimo taisyklėmis

Valdytojas:

 

 

Portalas:

Mus galite rasti: