REKLAMA
Aktualijos Kultūra Jaunimas Sportas Sveikata Interviu Kuršėniškių nuomonė Kuršėnai spaudoje Pranešk apie įvykį

2004 m. Kuršėnų miesto garbės piliečiai – Bronius Radeckas bei Vytautas Vitkauskas

Radeckų šeima

Įžymi puodžių Radeckų šeima. Vyriausias jų šeimos atstovas Bronius gimė 1918 m., žmona Bronė – 1926 m. Į keramikos darbus buvo įsitraukęs ir sūnus Vaclovas (1945 – 1989). Puodžiai dalyvavo daugelyje liaudies meno parodų, konkursų, mugių. Jų darbai svečiavosi daugelyje užsienio šalių. Jie yra surengę ir personalinių parodų. Meistrų kūryba apdovanota įvairių laipsnių diplomais, raštais.

Bronius Radeckas turėdamas vos 12 metų, pradėjo dirbti puodžiaus Mykolo Vijūno parankiniu. Vėliau jis mokėsi amato ir dirbo kuršėniškių S. Vilimo ir J. Paulausko dirbtuvėse. Dalyvavo Antrajame pasauliniame kare. Po karo grižęs į Kuršėnus pradėjo dirbti savarankiškai. Iš pradžių triūsė Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato dirbtuvėse, o vėliau – dailės kombinatuose. Į kūrybinį darbą palaipsniui įsitraukė jo žmona ir sūnus. Taip susiformavo liaudies keramikų dinastija.

Radeckų šeima kūrė ir dirbo taip, kaip ir daugelis tokių puodžių šeimų: tėvas – žiedėjas, formos meistras, žmona – dekoratorė, sūnus iš pradžių pagalbinis darbininkas, vis besimokantis tėvų amato paslapčių.

Bronius Radeckas – liaudies meistras, nuolat ieškojęs naujų formų, faktūrų, dekoro. Jo kūryba savo formomis, siluetais ir ypač paskirtimi yra nutolusi nuo tradicinės liaudies keramikos, tačiau su ja visiškai nėra nutraukusi ryšių. Viena iš svarbiausių to ryšio grandžių – B. Radeckienės kuriamas dekoras, besiremiąs lietuvių liaudies ornamentika

Radeckai ypač pasižymėjo savo vazomis. Jie vieni pirmųjų, pradėjusių kurti dekoratyvines interjero vazas. Yra sukūrę ir eksterjerui. Tai dažnai išlakios, į viršų siaurėjančios vazos, gražiai atrodančios šiuolaikinių baldų kaimynystėj, dekoratyvinės ir liaudies tekstilės fone.Meistrai išpuoselėjo šių stambių (iki 80 cm aukščio) dirbinių technologiją, parodė didelį išradingumą.

Žiedė meistrai ir kitokius dirbinius: servizus, vazas ir vazeles gėlėms, ažūrinius krepšelius, suvenyrinius indus kaukių motyvais, rečiau – tradicinius ąsočius, lėkštes.

Radeckų dirbtuvėje nuolat gimdavo naujų darbų, pagrindinių formų variacijų ir atspalvių. Naują modelį meistrai iš anksto apgalvodavo, o formuojamas jis būdavo tiesiog ant žiedimo rato. “Molis minkštas – kaip nori, taip jį pakreipsi”, – sako B. Radeckas. Lygiai taip pat buvo kuriamas ir dekoras: anot B. Radeckienės, pats paviršius tarytum nusako, kas čia galėtų išeiti.

Ne vieną, ne du Radeckų atradimus perėmė ir kiti puodžiai. Tos naujovės tapo šiuolaikinės lietuvių liaudies keramikos elementais. Iš tokių Radeckų naujovių pažymėtini reljefiniai eglutės paviršiai, varvekliai ant interjero vazų, į viršų smailėjančių vazų forma ir kt.

Bronius Radeckas – ne tik puikus meistras, bet ir aktyvus kultūrinės veiklos žmogus. Savo sodyboje kuršėnuose, buvusiame pagalbiniame pastate, šeimininkas įrengė keramikos muziejų. Jame eksponuojami jų šeimos sukurti darbai, vaizdžiai atskleidžiama šeimyninio stiliaus evoliucija. Yra eksponatų, pasakojančių apie puodžių gyvenimą. Muziejus jau tapo Kuršėnų įžymybe. Jį mėgsta lankytojai. Čia pabuvojo svečių iš daugelio pasaulio kraštų.

Dar ne taip seniai Bronius Radeckas demonstruodavo puodų žiedimą ir savo dirbtuvėje, ir amatų dienų, liaudies meno švenčių progomis, o vienoje iš jų buvo išrinktas puodžių puodžiumi ir pratęsė puodžių sostinės karalių tradiciją. Gal tik stebint žiedimą įsitikinama, koks tai sunkus darbas, kokių įgūdžių ir fizinių pastangų reikalauja didžiausios vazos. Daugiakilogramis beformis molio gumulas sunkiai paklūsta žmogaus valiai, dreba staklės, įsitempusios meistro rankos grumiasi su minkšta, įnoringa mase, kol pagaliau iškyla, išauga vazos liemuo. Ne veltui sakoma, kad vazas, puodynes reikia išauginti. Darbo procesas ne mažiau įspūdingas už patį kūrinį.

Molis – ne tik dėkinga plastinė medžiaga, bet ir ganėtinai klastinga. Nuolat minkomas, spaudžiamas ir tampomas, glostomas ir raižomas jis tartum pasiima dalį žmogaus energijos, rankos virpesių, išklibina sausgysles ir sąnarius. Neaplenkė tie molio įnoriai ir Radeckų – jau nesisuka žiedimo ratas, muziejiniais eksponatais tapo jų puodai ir vazos.

Radeckų sodyba, muziejus, darbai svarbūs ne tik Kuršėnų, bet ir visos Lietuvos kultūrai.

Vytenis Rimkus, „Kuršėnai“, 313-315 psl.

Vytautas Vitkauskas

Gimęs 1935 m. rugpjūčio 1 d. Kuršėnuose, lietuvių kalbininkas, daktaras (1975). 1950 m. baigė Vilniaus universitetą, dirba Lietuvių kalbos institute. Nuo 1990 m. Žodynų skyriaus vadovas. Dėsto ir Lietuvių muzikos akademijoje; docentas (1992). “Lietuvos TSR upių ir ežerų vardyno” (1963) vienas sudarytojų. Akademinio “Lietuvių kalbos žodyno” vienas autorių (t. 9 – 12, 1973 – 1981 m.) ir redaktorių (t. 11 – 16, 1978 – 1995 m., t. 17 – 18), nuo 1996 vyr. redaktorius. 1996 m. paskirta Lietuvos Respublikos mokslo premija. Lietuvių tarminės leksikografijos pradininkas: šia tema paskelbė straipsnių, parengė “Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodyną” (1976), “Druskininkų tarmės žodyną” (1988). Parašė “Lietuvių tarties žodyną” (1985), “Vietovardžių kirčiavimo žodyną” (1994), “Lietuvių kalbos kirčiavimo žinyną” (1995). Parengė “Gyvosios kalbos faktų Lietuvių kalbos žodynui rinkimo programą” (1996). Parašė populiarias knygeles “Lietuvių kalbos grožis” (1981), “Juozas Balčikonis” (1985), “Ar sunkus lietuvių kirčiavimas” (1988), “Kad mūsų žodis neverktų” (1990). Paskelbė straipsnių lietuvių dialektologijos, kalbos kultūros, teatro klausimais. “Lietuvių kalbos atlasui” ištyrė 22 gyvenamąsias vietas. Mirė 2012 m. vasario 18 dieną Šiauliuose. Palaidotas Kuršėnuose.

Rita Nesavaitė, „Kuršėnai“, 298-299 psl.

Bronius Radeckas bei Vytautas Vitkauskas Kuršėnų miesto garbės piliečiais tapo 2004 metais.

  • Siųsti draugui
  • Komentuoti

Siųsti draugui

Jūsų vardas (būtinas)

Jūsų el. paštas (būtinas)

Draugo vardas (būtinas)

Draugo el. paštas (būtinas)

Jūsų žinutė draugui

Saugos kodas:
captcha

Įveskite saugos kodą:

Komentuoti

Connect with Facebook

Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

REKLAMA

Parodos

Kovo mėn.
Pirmadienį – penktadienį nuo 10 val. iki 17 val. Kuršėnų kultūros centro kalendorių ekspozicija (Ventos g. 11A, Kuršėnai)  „Senieji kalendoriai“. Ekspoziciją galite aplankyti kasdien (išskyrus savaitgalius) ir visų kultūros centre vyksiančių renginių metu. Dėl ekspozicijos lankymo grupėms su nemokamu gidu prašome iš anksto susitarti telefonu (8-41) 50 80 52 arba el. paštu kursenukultura@gmail.com

Iki kovo 5 d.
Pirmadienį -penktadienį 8 val. -17 val. Kuršėnų kultūros centro parodų salėje (Ventos g. 11A, Kuršėnai) Šiaulių rajono tautodailininkų darbų parodos atidarymas.

Kovo 11 d.
12 val. Kuršėnų kultūros centro parodų salėje (Ventos g. 11A, Kuršėnai) Kuršėnų meno mokyklos dailės skyriaus auklėtinių kūrybos darbų parodos atidarymas.

EDUKACINĖ VEIKLA

Kovo mėnesį
8 – 17 val. Pirmadieniai – penktadieniais Etninės kultūros ir tradicinių amatų centre Keramikos (lipdymo, žiedimo, dekoravimo), sausos vilnos vėlimo, kiaušinių marginimo vašku, juostų pynimo, kalėdinių žaislų varstymo iš šiaudų edukaciniai užsiėmimai. Priimamos grupės: 1,5 val. vaikui 2,00 Eur, 1,5 val. suaugusiam 4,00 Eur. Užsiėmimų datą ir laiką derinti tel. ( 8-41) 58 34 22.

Kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį
19 val. Kuršėnų kultūros centro choreografijos  salėje aerobikos užsiėmimai „Kangoo Jumps“. Abonemento kaina 35 Eur. Pirmas užsiėmimas nemokamai.

Užfiksavote įvykį? Buvote renginyje? Turite gražių nuotraukų su Kuršėnais? Rašykite mums el. paštu: kursenai@kursenai.lt ir mes tai paskelbsime!

Kopijuoti, platinti galima tik gavus raštišką ar žodinį Kūrybinės raiškos centro sutikimą.

Visos teisės saugomos. © 2012
Kūrybinės raiškos centras

Tapkite Kursenai.lt žurnalistu!

Turite naujienų?

Susisiekite su mumis!

Reklamuokitės mūsų portale

Ką aplankyti Kuršėnuose?

Ką veikti Kuršėnuose?

Ieškote naudingos informacijos?

Susipažinkite su komentavimo taisyklėmis

Valdytojas:

 

 

Portalas:

Mus galite rasti: