SK Kristalas po RKL sezono pristato interviu su vyriausiuoju Kuršėnų „Grafų baldai-Kristalo“ komandos treneriu Mariumi Jankaičiu. Šiame sezone Marius debiutavo trenerio vietoje pakeisdamas Egidijų Morkūną ir komandą nuvedė iki ketvirtfinalio.
Gal pradėkime nuo naujausių įvykių: taip ir nepavyko nugalėti Klaipėdoje šį sezoną ir tęsti kovą dėl medalių. Ko pritrūko iki pergalių?
Manau, kad šioje serijoje lemiamas veiksnys buvo namų aikštelės pranašumas, nes jie šiemet nelaimėjo pas mus, o mes nelaimėjom pas juos. Klaipėdos komanda mums labai neparanki, jie žaidžia judriu penketu ir neakcentuoja žaidimo po krepšiu. Mes jiems niekaip negalėjome primesti mums parankaus lėto pozicinio žaidimo, o žaidžiant jiems parankų greitą krepšinį ir neturint namu aikštės pranašumo nugalėti šioje serijoje buvo labai sunku.
Žiūrint plačiau sezonas buvo banguotas, nepavyko išvengti pralaimėjimų RKL A diviziono vidutiniokams ir žemiau esančioms komandoms. Kaip vertintum sezoną?
Sezonas iš tiesų ir buvo banguotas, pradėjom labai stipriai ir atrodė, kad žaidimas turėtų tik gerėti, bet niekaip nepavyko išlaikyti stabilumo. Pirmo rato pabaigoje pasipylė traumos, ligos ir keletą paskutinių varžybų žaidėme nepilnos sudėties, dėl to patyrėme pralaimėjimus prieš komandas esančias lentelės apačioje. Sezono pabaigoje tai mums brangiai kainavo, nes netekome aikštės pranašumo ketvirtfinalyje.
Namų salėje žaisti pavykdavo daug geriau, negu svečiuose. Pralaimėjimai Marijampolėje, Kaune, Klaipėdoje ir t.t. Ar galima pasakyti, kad komanda nemoka taip gerai žaisti išvykose?
Na kaip ir visos komandos namie prie savų sirgalių žaidžiame su papildoma energija. Išvykose, kaip minėjau, keletą pralaimėjimų patyrėme būdami ne pilnos sudėties, todėl negalima sakyti, kad komanda turi „išvykų sindromą“.
Tai buvo pirmasis sezonas prie Kuršėnų komandos vairo, kaip, asmeniškai, vertintum patirtį vadovaujant RKL komandai?
Pirmas sezonas trenerio vietoje tikrai buvo sudėtingas, bet kartu ir įdomus, nes buvo daug naujų dalykų: bendravimas su žaidėjais, treniruočių planavimas, pasiruošimas varžyboms, varžovų analizė, ir tos mintys sukasi galvoje visą dieną. Būnant žaidėju tokios įtampos tikrai nebuvo, nes viskas aišku: ateini į varžybas ir žaidi krepšinį. Jei sekasi žaidi, jei ne – sėdi ant suolo, o būdamas treneriu visa laika „žaidi“ 40 minučių, net jeigu tau bloga diena.
Kas komandoje nustebino?
Nustebino sezono pradžia, tikrai netikėjau, kad mes taip gerai startuosime su stipriai atsinaujinusia komanda.
O kas nuvylė?
Komandoje labiausiai nuvylė tai, kad nepavyko sulipdyti naujos komandos į kumštį: daug naujų veidų, naujas treneris, daug noro išsikovoti vieta po saule, kas lemia, kad nukenčia komanda. Čia aišku ir mano kaip trenerio kaltė, pritrūko patirties sprendžiant tokias problemas, bet ateičiai išmokta daug naudingų pamokų.
Kokie tavo planai kitam sezonui? Ar liksi prie komandos vairo? Ar norėtum likti?
Planai priklauso nuo komandos vadovų. Pasibaigus sezonui dar neaptarėme kito sezono planų, jeigu vadovai ir toliau norės, kad likčiau komandoje kaip treneris, aš pasiruošęs šiam iššūkiui.
Ačiū už interviu! Geros vasaros ir gerų naujų startų!
Benediktas Jonuška
SK Kristalo inf.