REKLAMA
Aktualijos Kultūra Jaunimas Sportas Sveikata Interviu Kuršėniškių nuomonė Kuršėnai spaudoje Pranešk apie įvykį

Virusinių hepatitų A, B, C – ypatybės

Spalio 1-ąją dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į „tyliuosius žudikus“ – virusinius hepatitus. Virusiniai hepatitai yra aktuali problema visame pasaulyje. 2014 m. Šiaulių visuomenės sveikatos centro duomenimis Šiaulių rajone nustatyti 4 virusinio hepatito atvejai – susirgo 3 vyrai ir 1 moteris.

Virusiniai hepatitai – tai virusų sukeliami kepenų uždegiminiai ir distrofiniai pokyčiai. Infekcinius hepatitus sukelia virusai: A, B, C, D, E. Virusiniai hepatitai skiriasi plitimo būdais, inkubaciniais laikotarpiais, ligos vystymusi ir jos sunkumu, laboratoriniais žymenimis, profilaktikos priemonėmis bei kitais medicininiais ir socialiniais aspektais. Virusiniai hepatitai – dažniausia kepenų vėžio bei kepenų transplantacijų priežastis.

Virusinis Hepatitas A

Hepatitas A yra kepenų uždegimas, sukeltas hepatito A viruso (HAV).

HAV infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus.

HAV plitimo būdas: fekalinis-oralinis. Užsikrėsti galima artimai kontaktuojant su užsikrėtusiu asmeniu; turint lytinių santykių (ypač oralinių) su užsikrėtusiu asmeniu; vartojant užterštą HAV maistą ir gėrimus. Ant maisto produktų HAV dažniausiai patenka per nešvarias rankas.

HAV infekcija gali būti simptominė ir besimptomė.

Persirgus simptomine ar besimptome ligos forma įgyjamas patvarus ilgalaikis imunitetas.

Universali HAV infekcijos profilaktika – skiepai. Skiepytis hepatito A vakcina reikia du kartus, darant 6–12 mėnesių pertrauką.

Rankų higiena – yra pagrindinė nespecifinė profilaktikos priemonė, mažinanti infekcijos plitimo riziką. Sergantis hepatitu A asmuo privalo griežtai laikytis asmens higienos. Rankas būtina plauti pasinaudojus tualetu, prieš liečiant ar gaminant maistą, prieš liečiant kitus šeimos narius.

Virusinis Hepatitas B

Virusinis hepatitas B (VHB) – užkrečiamoji (arba infekcinė) liga. Šios ligos sukėlėjas – hepatito B virusas pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį.

Virusinis hepatitas B plinta:

  • Per visų rūšių (vaginalinius, oralinius, analinius) lytinius santykius.
  • Per kraują: perpilant kraują ar jo produktus; per užkrėstas adatas, leidžiantis narkotikus į veną, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus; naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūriniais reikmenimis.
  • Iš motinos vaisiui – užsikrėtusi VHB motina gali perduoti virusą nėštumo ir gimdymo metu.
  • VHB negalima užsikrėsti čiaudint, kosint ar sveikinantis, kartu valgant su sergančiu VHB iš tų pačių indų.

Ūmi virusinio hepatito B forma dažnai praeina savaime per 4–8 savaitės po susirgimo. Ūmi HBV infekcija gali būti besimptomė arba simptominė (pasireikšti klinikiniais ūmaus kepenų uždegimo požymiais).

Klinikiniai ūmaus kepenų uždegimo požymiai:

  • bendras silpnumas;
  • šleikštulys, rečiau vėmimas;
  • apetito stoka;
  • sąnarių skausmai;
  • pilvo jautrumas viršutinėje pilvo dalyje, skausmas dešinėje pašonėje;
  • subfebrilus karščiavimas;
  • odos ir gleivinių pageltimas;
  • patamsėjęs šlapimas;
  • pašviesėjusios išmatos.

Riziką užsikrėsti hepatito B virusu sumažina:

  • Skiepijimasis nuo HBV infekcijos.
  • Saugesnis, atsakingesnis lytinis elgesys:
  • susilaikymas nuo lytinių santykių,
  • monogaminiai santykiai su neužsikrėtusiu partneriu,
  • taisyklingas (nuolatinis ir tinkamas) prezervatyvų naudojimas,
  • atsitiktinių lytinių partnerių skaičiaus mažinimas.

Virusinis Hepatitas C (HCV)

HCV infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus.

HCV plinta:

Parenteriniu būdu (per kraują) – dažniausiai užsikrečia švirkščiamųjų narkotikų vartotojai, kai jie dalijasi panaudotomis adatomis ir švirkštais bei pagalbiniais švirkštimosi reikmenis; Perpilant užkrėstą HCV kraują ar jo produktus rizika perduoti HCV infekciją artima 100 procentų; HCV infekcija gali būti perduodama darant tatuiruotes, veriant auskarus nesteriliais instrumentais bei naudojantis užkrėsto asmens daiktais: dantų šepetėliu, skutimosi, pedikiūro, manikiūro reikmenimis.

Per kontaktą su lytinių organų gleivinėmis ir lytinėmis išskyromis (retai).

Didesnę riziką užsikrėsti HCV infekcija lytinių santykių metu turi asmenys:

  • kurie turi daug lytinių partnerių (daugiau nei 1 per 12 mėn.),
  • serga kitomis lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI),
  • anksti pradėję lytinį gyvenimą (iki 16 metų),
  • nenaudojantys prezervatyvų lytiniu santykių metu,
  • vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais,
  • teikiantys seksualines paslaugas už atlygį,
  • kalinamieji ir nuteistieji.

Perinatalinis (iš užsikrėtusios motinos naujagimiui gimdymo metu) (labai retai).

HCV neplinta per maistą, vandenį, čiaudint, kosint, žindant.

HCV infekcija gali būti ūmi ir lėtinė. Daugumai pacientų (> 80 proc.) ūmi HCV infekcijos forma būna besimptomė, tik apie 20 proc. užsikrėtusiųjų suserga ūminiu geltiniu hepatitu.

Vidutiniškai 70–85 proc. asmenų, užsikrėtusių hepatito C virusu, savaime nepasveiksta, išsivysto lėtinė ligos forma. Jei per 6 mėn. nepasveikstama, dažniausiai vystosi lėtinis kepenų uždegimas, kuris gali būti besimptomis. Lėtinei HCV infekcijai progresuojant per 20–40 metų gali išsivystyti kepenų cirozė. Kepenų cirozė – negrįštamas kepenų pažeidimo procesas (kai pažeistos kepenys neregeneruoja).

Virusinis hepatitas E (HEV)

VHE perdavimo būdas – fekalinis-oralinis. Dažniausiai užsikrečiama per užterštą vandenį, kurį savo fekalijomis užteršia sergantis žmogus. Rečiau – per maistą.

Viena svarbiausių infekcijos kontrolės priemonių – geriamojo vandens kontrolė (jį virinti).

Persirgus susidaro patvarus imunitetas.

Literatūra:

Šiaulių visuomenės sveikatos centras http://siauliuvsc.sam.lt/pub/siauliai/imagelib/file/Gripas/gripas%203/2014%20metine/Siauliu%20rajonas_2014%20metine1.pdf

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro ŽIV/AIDS, LPI ir hepatitų epidemiologinės priežiūros skyrius http://www.ulac.lt/uploads/downloads/leidiniai/hepatitu%20ABC.pdf

ŠRSVSB

  • Siųsti draugui
  • Komentuoti

Siųsti draugui

Jūsų vardas (būtinas)

Jūsų el. paštas (būtinas)

Draugo vardas (būtinas)

Draugo el. paštas (būtinas)

Jūsų žinutė draugui

Saugos kodas:
captcha

Įveskite saugos kodą:

Komentuoti

Connect with Facebook

Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

REKLAMA

Parodos

Spalio mėn.
Pirmadienį – penktadienį nuo 10 val. iki 17 val.  Kuršėnų kultūros centro kalendorių ekspozicija (Ventos g. 11A, Kuršėnai) Kalendorių ekspozicija „Senieji kalendoriai“. Ekspoziciją galite aplankyti kasdien (išskyrus savaitgalius) ir visų kultūros centre vyksiančių renginių metu. Dėl ekspozicijos lankymo grupėms su nemokamu gidu prašome iš anksto susitarti telefonu (8-41) 50 80 52 arba el. paštu kursenukultura@gmail.com

EDUKACINĖ VEIKLA

Spalio mėnesį
8 val. – 18 val. Pirmadieniais-penktadieniais Etninės kultūros ir tradicinių amatų centre, (Ventos g. 7A, Kuršėnai) keramikos (lipdymo, žiedimo, dekoravimo), sausos vilnos vėlimo, kiaušinių marginimo vašku, juostų pynimo, kalėdinių žaislų varstymo iš šiaudų edukaciniai užsiėmimai. Priimamos grupės: 1,5 val. vaikui 2,00 Eur, 1,5 val. suaugusiam 4,00 Eur. Užsiėmimų datą ir laiką derinti tel. ( 8-41) 58 34 22.

Kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį
19 val. Kuršėnų kultūros centro choreografijos  salė (Ventos g. 11A, Kuršėnai) aerobikos užsiėmimai „Kangoo Jumps“. Abonemento kaina 35 Eur. Pirmas užsiėmimas nemokamai. Patalpas nuomoja instruktorė Kristina tel. 86 82 52244.

Užfiksavote įvykį? Buvote renginyje? Turite gražių nuotraukų su Kuršėnais? Rašykite mums el. paštu: kursenai@kursenai.lt ir mes tai paskelbsime!

Kopijuoti, platinti galima tik gavus raštišką ar žodinį Kūrybinės raiškos centro sutikimą.

Visos teisės saugomos. © 2012
Kūrybinės raiškos centras

Tapkite Kursenai.lt žurnalistu!

Turite naujienų?

Susisiekite su mumis!

Reklamuokitės mūsų portale

Ką aplankyti Kuršėnuose?

Ką veikti Kuršėnuose?

Ieškote naudingos informacijos?

Susipažinkite su komentavimo taisyklėmis

Valdytojas:

 

 

Portalas:

Mus galite rasti: