REKLAMA
Aktualijos Kultūra Sportas Sveikata Interviu Kuršėniškių nuomonė Kuršėnai spaudoje Pranešk apie įvykį

Tarptautinė Alzheimerio ligos diena

Alzheimerio ligaVienas ryškiausių mūsų laikų fenomenų yra pagyvenusių žmonių skaičiaus didėjimas ir populiacijos senėjimas. Senatvei būdinga daug stresą sukeliančių faktorių, kurie gali pabloginti psichikos sveikatą, pvz., mažėjantis funkcinis pajėgumas ir socialinė izoliacija. Taip pat įgimti ar paveldėti žmogaus sveikatos sutrikimai, kurie pasireiškia vyresniame amžiuje. Ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, tampa aktualūs, dažnai pastebimi senatviniai psichikos sutrikimai, tarp jų demencija – senatvinė silpnaprotystė. Ji sutrikdo sergančiųjų pažintines funkcijas, kasdienę veiklą, savarankišką funkcionavimą, atmintį. Apie 50-70% atvejų demencija išsivysto dėl Alzheimerio ligos.

ALZHEIMERIO LIGA – tai lėtinė smegenų liga, pažeidžianti tam tikras smegenų dalis, dėl to žmogui tampa sunku atsiminti, ko nors išmokti ar bendrauti. Ilgainiui šia liga sergantys asmenys nebegeba pasirūpinti savimi. Alzheimerio liga gali pakeisti ir žmogaus nuotaiką bei asmenybę. Iš pradžių vyraujantys atminties sutrikimai vargina patį sergantįjį, vėliau, ligai progresuojant, sutrinka elgesys, žmogus pats nebesugeba vertinti savo būklės, galiausiai ligonis tampa didele našta artimiesiems. Alzheimerio liga sergantis žmogus dažnai nesuvokia sergąs. Tai yra negrįžtama ir progresuojanti būklė.

Daugumos Alzheimerio ligos atvejų pirminė priežastis nežinoma. Ankstyva (iki 60–65 metų prasidedanti) Alzheimerio liga dažniausiai yra paveldima.

RIZIKOS VEIKSNIAI:

  • AMŽIUS Alzheimerio liga paprastai pasireiškia vyresniems nei 65 metų asmenims. Vyresniems nei 85 metų asmenims Alzheimerio ligos dažnis beveik pasiekia 50%;
  • PAVELDĖJIMAS Manoma, kad Alzheimerio ligos rizika šiek tiek didesnė, jei yra sirgusių Alzheimerio liga pirmos eilės giminaičių;
  • LYTIS Moterys Alzheimerio liga serga dažniau;
  • GYVENIMO BŪDAS Kai kurių tyrimų teigimu, kad menkas išsilavinimas siejasi su didesne Alzheimerio ligos rizika. Egzistuoja hipotezės, jog kuo daugiau žmogus “naudoja” smegenis, protiškai dirba, tuo daugiau susidaro jungčių tarp neuronų ir dėl to yra didesnis jų rezervas senstant.

ALZHEIMERIO LIGOS METU PASIREIŠKIANTYS SIMPTOMAI:

  • SUTRIKUSI ATMINTIS – anksčiausiai sutrinka naujos informacijos suvokimas (pažeidžiama trumpalaikė atmintis ir išmokimas), o senos žinios dažniausiai atgaminamos. Todėl sergantysis nuolat to paties klausia, vis pamiršdamas, kad jam jau buvo atsakyta. Progresuoja praradimas nuovokos apie laiką (nežino, koks paros metas, diena ar mėnuo) ir erdvę (nesiorientuoja, kur esąs, kur jo namai, pasiklysta savo paties kieme). Esant vėlyvai ligos stadijai sutrinka ir seniau pasisavintos informacijos atgaminimas, ligonis užmiršta net savo vaikų vardus, kiek jų turi, kur gyvena, praranda visus buitinius įgūdžius, nebeprisimena, kad reikia valgyti ir kaip tai daryti, neatpažįsta savęs veidrodyje.
  • KALBOS SUTRIKIMAI. Iš pradžių ligonis sunkiai randa reikiamus žodžius, vartoja ne tuos, kurių reikia, kalba miglotai, sunku suprasti, ką jis norėjo pasakyti. Vėliau sutrinka kalbos supratimas, nyksta bendravimo įgūdžiai.
  • SUVOKIMO IR ĮGŪDŽIŲ SUTRIKIMAI. Ligonis nebeatpažįsta veidų ir daiktų, blogai apdoroja regimąją informaciją (neatskiria figūros iš fono, kas juda, o kas – ne).
  • ELGSENOS SUTRIKIMAI. Dažniausiai žmonės tampa apatiški, pasyvūs, niekuo nesidomi, nesiima jokios veiklos. Kiti, atvirkščiai, esti sujaudinti, aktyvūs – šiuos ypač sunku prižiūrėti.
  • KLIEDESIAI IR HALIUCINACIJOS. Dažniausiai prasideda kaltinimai vagyste, neištikimybe, persekiojimu. Ypač dažnai ligoniai mano, kad slaugantis personalas ar šeimos nariai nėra tikri, jais tik apsimeta, o namai nėra tikrieji ligonio namai.
  • NUOTAIKOS SUTRIKIMAI. Ypač būdinga greita nuotaikų kaita – čia verkiama, čia jau juokiamasi.
  • Kartkartėmis – TRAUKULIAI, RAUMENŲ TRŪKČIOJIMAI, sukaustyti judesiai ir panašiai.

Deja, bet kol kas ši liga nėra išgydoma. Skiriamais vaistais stengiamasi sustabdyti ar bent sulėtinti ligos progresavimą, siekiant, kad kuo ilgiau sergantysis išliktų savarankiškas, bei koreguoti ligos simptomus. Todėl ypač svarbu pradėti gydyti kuo anksčiau. Tačiau nėra vieno recepto, kuris nurodytų, ko nedaryti, kad būtų galima išvengti Alzheimerio ligos. Manoma, kad tam tikrą poveikį profilaktikai turi aktyvi protinė veikla, arterinės hipertenzijos gydymas.

KELETAS PATARIMŲ, KAIP LAVINTI ATMINTĮ

1. Žinių “kalimas” – pabandykite minutėlę susikaupti ir suprasti, ką mokotės, – įsiminti bus daug lengviau. Iškelkite sau klausimus, susijusius su tekstu, raskite į juos atsakymus – pajusite malonumą mokydamasis ir net nepastebėsite, kad viską įsiminėte.

2. Daug lengviau įsiminti tai, kas prasminga. Žodžius įsiminti daug paprasčiau nei netvarkingai išrikiuotų raidžių eilę, sakinius – lengviau nei padrikus žodžius, o įsiminti mintis – lengviausia. Jeigu kas nors įdomu, tai įsimename be jokių pastangų, tarsi savaime. Todėl pirmiausiai, jeigu ketinate ko nors mokytis, pagalvokite, ar šito jums tikrai reikia.

3. Jeigu norite gerai įsiminti tai, ką skaitote, atpasakokite tekstą (garsiai ar mintyse) – tai daug efektyviau, negu jį dešimt kartų perskaityti iš naujo.

4. Įsiminti labai sunku, jeigu: skubate, nerimaujate, išgyvenate stresą, esate išsiblaškęs, pavargęs, jus veikia stiprios emocijos, vaistai, liga ir t.t.

5. Tyla ir ramybė – ištikimiausios atminties pagalbininkės.

6. Darbas šauniausiai bus atliktas tuomet, kai nuotaika bus gera, o protas – pailsėjęs.

7. Iš pradžių mokykitės lengvesnių dalykų.

8. Jei įtemptai dirbote 40-50 minučių, 10-15 minučių pailsėkite.

9. Atminį ir darbo efektyvumą pagerina gyvenimas pagal patarlę: “Ką gali padaryti tuoj, niekad nesakyk – rytoj”.

10. Abėcėlę lengviau pasakyti įprasta tvarka negu atvirkščiai, todėl ir eilėraščius lengviau mokytis negu padriką tekstą. O jeigu nuobodaus teksto, kurį reikia įsiminti, niekas nesueiliavo, tai galite padaryti pats.

11. Kuo stipresnis pirmas įspūdis, tuo geriau prisimename. Todėl kiek galėdami stiprinkite pirmąjį įspūdį: matykite, girdėkite, lieskite, jauskite, užuoskite ir, jei galite, paragaukite, o be to, dar logiškai įvertinkite informaciją.

12. Jeigu norite ką nors įsiminti ilgam, reikia pasikartoti. Pasikartoti išmoktą tekstą reikėtų tris kartus: po 15-20 min., antrą kartą po 8-9 val., o trečią kartą po 24 val. Labai naudinga pasikartoti 15-20 min. prieš miegą ir anksti ryte, kai esate pailsėjęs.

13. Vieni geriau įsimena, jei perrašo tekstą, kiti – jį išgirdę, treti – pamatę, o dar kiti – klausydamiesi tylios muzikos. O jūs? Nedvejodamas pasinaudokite tuo metodu, kuris jums labiausiai padeda.

14. Jeigu per tris minutes neatsimenate to, ko reikia, ilgiau kankintis neverta – žvilgtelkite į tekstą.

15. Norint gerai įsiminti taip pat reikalingas tinkamas informacijos kiekis: nei per daug, nei per mažai. Kiek? Žinoma, kiekvienam skirtingai.

16. Panaudokite savo ir artimųjų gimimo datas prisimindami skaičius, daiktų savybes prisimindami jų pavadinimus – sukurkite asociacijas. Jeigu norite geriau įsiminti naujo pažįstamo veidą, galite jį palyginti su kokiu nors simpatišku žvėreliu ar netgi vaisiu (pvz., kriauše). Tai visiškai nekaltas pokštas, padedantis išlaikyti mintyse daugybę nuostabių dalykų.

Informaciją apie Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro organizuojamus nemokamus sveikatos renginius galite rasti mūsų tinklapyje www.siauliurvsb.lt. Papildoma informacija dalinamės savo Facebook paskyroje, Šiaulių rajono savivaldybės internetinėje svetainėje, rubrikoje “Gyventojams“ – „Visuomenės sveikatos biuras“, www.kursenai.lt skiltyje „Sveikata“, Šiaulių krašto dienraščio priede „Sveikata“, viešuosiuose rajono skelbimams skirtose vietose.

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro sveikatos stiprinimo specialistė Skaistė Grigytė

ŠRSVSB

  • Siųsti draugui
  • Komentuoti

Siųsti draugui

Jūsų vardas (būtinas)

Jūsų el. paštas (būtinas)

Draugo vardas (būtinas)

Draugo el. paštas (būtinas)

Jūsų žinutė draugui

Saugos kodas:
captcha

Įveskite saugos kodą:

Komentuoti

Connect with Facebook

Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

REKLAMA

Parodos

Gegužės mėnesį
13 – 17 val. Kuršėnų kultūros centro parodų salėje (Ventos g. 11A, Kuršėnai) veikia meno kalendorių ekspozicija. Muzikos, dailės, fotografijos, teatro ir literatūros kalendoriai. Ekspoziciją galite aplankyti kasdien (išskyrus savaitgalius) ir visų kultūros centre vyksiančių renginių metu. Dėl ekspozicijos lankymo prašome iš anksto susitarti telefonu (8-41) 50 80 52 arba el. paštu kursenukultura@gmail.com.

 

Iki gegužės 23 d.
8-17 val. pirmadieniais-penktadieniais tautodailininkų Marytės Janulienės ir Ryčio Milkinto autorinių darbų paroda.

EDUKACINĖS VEIKLOS

Gegužės 25 d.
17:30 val. Kuršėnų kultūros centro diskotekų salėje (Ventos g. 11A, Kuršėnai) teorinis – Praktinis užsiėmimas „JUOKO JOGA“. Lektorė –Ingrida Kazragytė.

Gegužės mėnesį
8 – 17 val. pirmadieniais-penktadieniais Etninės kultūros ir tradicinių amatų centre, (Ventos g. 7A, Kuršėnai) keramikos (lipdymo, žiedimo), vilnos vėlimo edukaciniai užsiėmimai. Priimamos grupės: 1,5 val. vaikui 1,50 Eur, 1,5 val. suaugusiam 3,00 Eur. Užsiėmimų datą ir laiką derinti tel.( 8-41) 58 34 22.

Trečiojo amžiaus universitetas

Kiekvieną penktadienį
14 val. Dramos studija. Lektorius /atsakingas asmuo: Albina Budreckienė – dramos studijos vadovė. Vieta: Pavenčių mokykla

Kiekvieną ketvirtadienį
15 val. Anglų kalbos fakultetas. Lektorius /atsakingas asmuo: Valdonė Verseckienė – anglų kalbos fakulteto vadovė. Vieta: Kuršėnų L. Ivinskio gimnazija

Kiekvieną ketvirtadienį
12 val. Dainavimo studija. Lektorius /atsakingas asmuo: Lina Jaroševienė – dainavimo  studijos vadovė. Vieta: Kuršėnų meno mokykla

Pastaba: papildoma informacija telefonu 8 41 372148 – švietimo centras, 860116144 – Lina Kasparienė – metodininkė

Užfiksavote įvykį? Buvote renginyje? Turite gražių nuotraukų su Kuršėnais? Rašykite mums el. paštu: kursenai@kursenai.lt ir mes tai paskelbsime!

Kopijuoti, platinti galima tik gavus raštišką ar žodinį Kūrybinės raiškos centro sutikimą.

Visos teisės saugomos. © 2012
Kūrybinės raiškos centras

Tapkite Kursenai.lt žurnalistu!

Turite naujienų?

Susisiekite su mumis!

Reklamuokitės mūsų portale

Ką aplankyti Kuršėnuose?

Ką veikti Kuršėnuose?

Ieškote naudingos informacijos?

Susipažinkite su komentavimo taisyklėmis

Valdytojas:

 

 

Portalas:

Mus galite rasti:

  

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Plačiau

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close