REKLAMA
Aktualijos Kultūra Sportas Sveikata Interviu Kuršėniškių nuomonė Kuršėnai spaudoje Pranešk apie įvykį

Pasiutligė – mirtina liga visame pasaulyje

Rugsėjo 28 d. pasaulyje minima kovos su pasiutlige diena. Taip siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šią pavojingą ligą, priminti apsisaugojimo nuo jos būdus bei apie tinkamą elgesį su gyvūnais – tiek naminiais, tiek laukiniais.

Pasiutligė – ūmi žmonių ir gyvūnų virusinė liga, kuri, pasireiškus klinikiniams požymiams, deja, visada baigiasi mirtimi. Nors pasiutligės sukėlėjas, virusas, yra jautrus saulės šviesai bei ultravioletiniams spinduliams, yra neatsparus aukštai temperatūrai – 100 °C temperatūroje žūsta per kelias minutes, tačiau patekęs per žaizdą į smegenų ląsteles net –4 °C temperatūroje jis gali išlikti gyvybingas iki 2 mėn. Pasiutligės virusas labai jautrus išdžiūvimui, dezinfekcinėms medžiagoms, dėl šios priežasties viruso plitimas per išorinės aplinkos objektus beveik neįmanomas.

Mokslininkai vis dar neišrado vaistų, galinčių įveikti mirtinai pavojingą pasiutligę. Įkandus bet kokiam gyvūnui rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kur gydytojas įvertinęs situaciją ir galimą riziką užsikrėsti pasiutlige skirs profilaktinį pasiutligės vakcinacijos kursą. Pasiutligės profilaktikos kursui skiepijamos penkios vakcinos dozės: 0, 3, 7, 14, 28 dieną nuo įkandimo ar sužalojimo.

Žmonės pasiutlige užsikrečia, kai jiems įkanda, įdreskia ar apseilėja sergantis naminis ar laukinis gyvūnas ir su gyvūno seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą.

Pavojingesni įkandimai į nuogą kūną, negu per rūbus. Labai pavojinga, kai pasiutę laukiniai gyvūnai giliai sukandžioja žmogui veidą: jam būdingas trumpesnis inkubacinis periodas ir didesnis pavojus susirgti pasiutlige. Rečiau žmogus užsikrečia pasiutusio gyvūno seilėms patekus į odos įbrėžimus, jungines ir gleivines.

Pirmieji pasiutligės simptomai panašūs į gripą: karščiavimas, galvos skausmas, didelis silpnumas. Šis periodas gali užtrukti apie savaitę. Ligai progresuojant atsiranda ir kitų simptomų. Šiai ligai yra būdingas galvos ir stuburo smegenų negrįžtamas pažeidimas, kuris pasireiškia smegenų uždegimu (encefalitu ir mielitu). Jo metu dėl viruso sukeltų pakitimų smegenų ląstelėse susidaro specifiniai, tik šiai ligai būdingi dariniai, kurie yra pavadinti Babešo-Negrio kūneliais.  Encefalitas su sujaudinimu yra klasikinė pasiutligės forma, pasireiškianti vandens baime, oro judėjimo baime, gerklų spazmais. Paralyžinė pasiutligės forma pasireiškia progresuojančiu raumenų silpnumu be galvos smegenų pažeidimo požymių. Neurologinių simptomų periodas gali užtrukti apie savaitę, paskui pereina į komą ir baigiasi mirtimi.

Mokslininkai nustatė, kad Lietuvoje pasiutligės sukėlėjo pagrindiniai platintojai yra usūriniai šunys, rudosios lapės ir kiaunės. Pasiutlige gali sirgti ir naminiai gyvūnai: šunys, katės, kiaulės, ožkos, galvijai bei graužikai. Įkandę, apdraskę ar apseilėję kitus gyvūnus ar žmogų, pasiutę gyvūnai su seilėmis perduoda pasiutligės virusą, kuris patenka į žaizdą. Lietuvoje kasmet į medikus kreipiasi apie 10 tūkst. žmonių, kuriuos apkandžiojo įtariamai pasiutę laukiniai ar naminiai gyvūnai. Apie 7 tūkst. asmenų yra paskiepijama pasiutligės vakcina.

2006 m. mūsų šalyje pradėta vykdyti laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės. Sistemingai vykdant laukinių gyvūnų vakcinaciją, rezultatai kasmet gerėja. Lietuvoje 2013 m. – pasiutligė nustatyta tik 1 šuniui (Varėnos rajonas (Baltarusijos pasienis), 2014 ir 2015 metų pasiutligės atvejų gyvūnų tarpe neregistruota.

SVARBU PASTEBĖTI LABAI SPECIFINIUS PASIUTUSIO GYVŪNO PAŽYMIUS: 

  • į gyvenvietes atklydę laukiniai gyvūnai nieko nebijo, puola naminius gyvūnus ir žmones;
  • pasikeičia gyvūnui būdingas balsas (šunys loja užkimusiu balsu, staugia);
  • gyvūnai labai seilėjasi (dėl ryklės paralyžiaus);
  • padidėja gyvūnų jautrumas garsui, šviesai bei lietimui;
  • galvijai mykia, neėda;
  • gali pasireikšti raumenų traukuliai;
  • šunys pradeda graužti nevalgomus daiktus (akmenis, gumą ir kt.), bijo vandens (nelaka), neėda, pasidaro agresyvūs, puola net savo šeimininkus bei bėga iš namų. Po kelių dienų paralyžiuojamas apatinis žandikaulis (nukamba apatinė lūpa) ir užpakalinės galūnės, maždaug po penkių dienų gyvūnas ima sunkiai keltis ir nugaišta.

PASAULIO SVEIKATOS ORGANIZACIJA PATEIKIA 10 LABAI SVARBIŲ FAKTŲ APIE PASIUTLIGĘ:

  1. Atsiradus pasiutligės simptomams – mirtis neišvengiama.
  2. Daugiausiai mirčių nuo pasiutligės užregistruojama Afrikoje ir Azijoje, atokiose kaimo bendruomenėse, kuriose nebuvo taikomos visos priemonės kovojant su pasiutlige.
  3. Pasiutligės virusą gali perduoti įvairūs gyvūnai. Tačiau yra nustatyta, kad dažniausiai yra mirštama įkandus šunims. Naujausiais PSO duomenimis, užregistruota mirties atvejų Vakarų Europoje ir Australijoje, kuriuos sukėlė šikšnosparniai. Retesni mirties atvejai įkandus lapei, meškėnui, skunsui, šakalui ar kitam plėšrūnui.
  4. Pagal PSO duomenis, apie 40 proc. pasiutusių gyvūnų apkandžiotųjų sudaro vaikai iki 15 metų amžiaus. Vaikai, norėdami išvengti nemalonumų ir barnių su tėvais, yra linkę nuslėpti, kad juos apkandžiojo šuo ar kitas gyvūnas. Deja, atsiradus pirmiesiems pasiutligės simptomams jau būna per vėlu išgelbėti jų gyvybę.
  5. Įkandus šuniui būtina skubiai ir kruopščiai išvalyti žaizdą, išplauti su muilu po tekančiu vandeniu. Imunizacija efektyvia vakcina nuo pasiutligės turi būti padaryta kuo greičiau, t. y. per kelias valandas po kontakto su įtartinu gyvūnu, kuris įkando ar aplaižęs apseilėjo.
  6. Kovoje su pasiutlige Afrikoje bei Azijoje šunų vakcinacija yra pats ekonomiškiausias ir efektyviausias būdas, palyginti su žmonių skiepijimu bei gydymu.
  7. Paskiepijus bent 70 proc. šunų (įskaitant ir beglobius), atsiranda reali galimybė apsisaugoti nuo šios mirtinos ligos.
  8. Naminių šunų ir kitų gyvūnų nemokama registracija bei vakcinacija nuo pasiutligės yra reikšmingas garantas, leidžiantis savininkams apsaugoti nuo pasiutligės ne tik save, bet ir aplinkinius.
  9. PSO kaip pasiutligės profilaktikos priemonę siūlo ne tik bendruomenių švietimą, bet ir kiekvieno jos nario, o ypač vaikų mokymą, kaip išvengti gyvūnų įkandimų. Tam būtinas įvairių partnerių (galinčių mokyti ištisas bendruomenes) bei šunų savininkų glaudus bei geranoriškas bendradarbiavimas ir atsakomybė.
  10. Pasiutligės suvaldymui lemiamą įtaką turi tarpžinybinis bendradarbiavimas. PSO, bendradarbiaudama su strateginiais sveikatos apsaugos, žemės ūkio, gyvūnų gerovės ir kitais partneriais, siekia pagerinti tolimiausių regionų bendruomenių priėjimą prie nebrangių, nepavojingų bei efektyvių vakcinų. Taip pat yra būtina stiprinti laboratorinį potencialą bei epidemiologinę pasiutligės priežiūrą.

PSO, informuodama apie naujausius mokslinius duomenis apie šią ligą, ragina būti budriems ir saugotis laukinių, valkataujančių, beglobių ir įtartinai bei neįprastai besielgiančių naminių gyvūnų įkandimų.

! Neleiskite vaikams glostyti valkataujančių, nepažįstamų, svetimų ir įtartinų naminių gyvūnų.

! Venkite kontakto su laukiniais gyvūnais, būkite atsargūs gamtoje: miške, prie ežero ar sodyboje.

! Įsidėmėkite, kad prie jūsų namų, kiemo ar sodybos atklydę laukiniai gyvūnai gali būti mirtinos ligos nešiotojai ir neatsargus elgesys su jais gali atimti tai, ką turite brangiausio – sveikatą ar net gyvybę.

Informaciją apie Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro organizuojamus nemokamus sveikatos renginius galite rasti mūsų tinklapyje www.siauliurvsb.lt. Papildoma informacija dalinamės savo Facebook paskyroje, Šiaulių rajono savivaldybės internetinėje svetainėje, rubrikoje “Gyventojams“ – „Visuomenės sveikatos biuras“, www.kursenai.lt skiltyje „Sveikata“, Šiaulių krašto dienraščio priede „Sveikata“.

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro sveikatos stiprinimo specialistė Skaistė Grigytė

ŠRSVSB

  • Siųsti draugui
  • Komentuoti

Siųsti draugui

Jūsų vardas (būtinas)

Jūsų el. paštas (būtinas)

Draugo vardas (būtinas)

Draugo el. paštas (būtinas)

Jūsų žinutė draugui

Saugos kodas:
captcha

Įveskite saugos kodą:

Komentuoti

Connect with Facebook

Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

REKLAMA

Parodos

Gegužės mėnesį
13 – 17 val. Kuršėnų kultūros centro parodų salėje (Ventos g. 11A, Kuršėnai) veikia meno kalendorių ekspozicija. Muzikos, dailės, fotografijos, teatro ir literatūros kalendoriai. Ekspoziciją galite aplankyti kasdien (išskyrus savaitgalius) ir visų kultūros centre vyksiančių renginių metu. Dėl ekspozicijos lankymo prašome iš anksto susitarti telefonu (8-41) 50 80 52 arba el. paštu kursenukultura@gmail.com.

 

Iki gegužės 23 d.
8-17 val. pirmadieniais-penktadieniais tautodailininkų Marytės Janulienės ir Ryčio Milkinto autorinių darbų paroda.

EDUKACINĖS VEIKLOS

Gegužės 25 d.
17:30 val. Kuršėnų kultūros centro diskotekų salėje (Ventos g. 11A, Kuršėnai) teorinis – Praktinis užsiėmimas „JUOKO JOGA“. Lektorė –Ingrida Kazragytė.

Gegužės mėnesį
8 – 17 val. pirmadieniais-penktadieniais Etninės kultūros ir tradicinių amatų centre, (Ventos g. 7A, Kuršėnai) keramikos (lipdymo, žiedimo), vilnos vėlimo edukaciniai užsiėmimai. Priimamos grupės: 1,5 val. vaikui 1,50 Eur, 1,5 val. suaugusiam 3,00 Eur. Užsiėmimų datą ir laiką derinti tel.( 8-41) 58 34 22.

Trečiojo amžiaus universitetas

Kiekvieną penktadienį
14 val. Dramos studija. Lektorius /atsakingas asmuo: Albina Budreckienė – dramos studijos vadovė. Vieta: Pavenčių mokykla

Kiekvieną ketvirtadienį
15 val. Anglų kalbos fakultetas. Lektorius /atsakingas asmuo: Valdonė Verseckienė – anglų kalbos fakulteto vadovė. Vieta: Kuršėnų L. Ivinskio gimnazija

Kiekvieną ketvirtadienį
12 val. Dainavimo studija. Lektorius /atsakingas asmuo: Lina Jaroševienė – dainavimo  studijos vadovė. Vieta: Kuršėnų meno mokykla

Pastaba: papildoma informacija telefonu 8 41 372148 – švietimo centras, 860116144 – Lina Kasparienė – metodininkė

Užfiksavote įvykį? Buvote renginyje? Turite gražių nuotraukų su Kuršėnais? Rašykite mums el. paštu: kursenai@kursenai.lt ir mes tai paskelbsime!

Kopijuoti, platinti galima tik gavus raštišką ar žodinį Kūrybinės raiškos centro sutikimą.

Visos teisės saugomos. © 2012
Kūrybinės raiškos centras

Tapkite Kursenai.lt žurnalistu!

Turite naujienų?

Susisiekite su mumis!

Reklamuokitės mūsų portale

Ką aplankyti Kuršėnuose?

Ką veikti Kuršėnuose?

Ieškote naudingos informacijos?

Susipažinkite su komentavimo taisyklėmis

Valdytojas:

 

 

Portalas:

Mus galite rasti:

  

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Plačiau

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close