REKLAMA
Aktualijos Kultūra Jaunimas Sportas Sveikata Interviu Kuršėniškių nuomonė Kuršėnai spaudoje Pranešk apie įvykį

Kuršėniškė apie Kuršėnų tvarkymo problemas

Gimiau ir augau Kuršėnuose. Šiuo metu gyvenu, studijuoju Kaune, bet visada svajojau grįžti į gimtąjį „kaimuką“, kuris mano širdyje užima be galo daug vietos. Turiu prisipažinti, kad išvykusi atitrūkau nuo čionykščių kasdieninių problemų ir rutinos, dabar galiu daug lengviau pastebėti neigiamas gimtinės puses.

Miestas įsikūręs prie Ventos – gana didelės ir gražios upės (tai trečia upė pagal ilgį Lietuvoje). Kuršėnai – vienintelis miestas mūsų šalyje, turintis dvi geležinkelio stotis – Pavenčių ir Kuršėnų. Kuo dar ypatingas gimtasis miestas? Per Ventą nutiestas tiltas, pavadintas tarpukario Lietuvos kariuomenės vado Stasio Raštikio vardu, veikia kalendorių muziejus, senosiose miesto kapinėse ilsisi žymūs šviesuoliai: Lietuvos švietėjas Laurynas Ivinskis ir kalbininkas Vytautas Vitkauskas. Ko gero, populiariausias konditerijos gaminys Lietuvoje yra Kuršėnų vyniotinis… O kas mes be puodžių karalių V. Damkaus, B.Radecko, J.Paulausko, J. Vertelio. Ne veltui Kuršėnai – puodžių sostinė. Ko gero, kiekvienam širdį paglosto pagyros ir komplimentai, bet šiandien aš ne apie tai.

Kuršėnai – miestas, tikrai turintis kuo pasigirti, bet ar miesto ir rajono valdžia visada investuoja laiką ir turimus finansinius išteklius į kultūriškai svarbias sritis? Ar kas nors prisimena, kokia žalia buvo miesto širdis – Ivinskio aikštė? Balys Sruoga „Dievų miške“ klipatomis vadino žmones, iškankintus ir nualintus nepakeliamų gyvenimo sąlygų, o aš, ko gero, šiuo žodžiu pavadinčiau medžius, kurie liko po aikštės rekonstrukcijos… Žinoma, aikštė graži ir šiuo metu labiau pritaikyta šventėms. Bet dabartinis aikštės vaizdas rėžia akį. Plika plotmė, išklota kontrastingomis trinkelėmis, vargina akis, o nuo akinančios vidurvasario saulės akys savaime prisimerkia kaip ankstyvą pavasarį nuo ryškaus ir balto sniego. Grindinys įkaista, o klipatos medžiai meta menkutį šešėlį, kuris tikrai negelbėja nuo įsisiautėjusios vasaros kaitros ir pasąmonė net nedrįsta suregzti minties apie prisėdimą ant suolelio, nes greičiausiai taptume skruzdėle, pakišta po padidinamuoju stiklu. Vienintelis išsigelbėjimas nuo besąlygiškos kaitros –  fontanas, parsmirdęs  chlorkalke. Ar tikrai reikėjo išpjauti miesto plaučius – medžius, kurie buvo senesni už mus visus? Ar tikrai reikėjo palikti kelis varganus paliegėlius?

Naujasis projektas –  žiedas ties sankryža, kur susikerta senosios Kuršėnų kapinės, Lauryno Ivinskio gimnazija, Stasio Anglickio mokykla ir mažytis pilkai oranžinis dekoruotas namelis. Šiaip liežuvis neapsiverčia to gumbo vadinti žiedu. Išties ta sankryža yra komplikuota ir kiekvieną rytą tiek skubantiems į darbus, tiek į vieną ar kitą mokyklą tampa pragaištimi. Pati ne vieną rytą buvau pakliuvusi į tą sankryžą, jaučiausi lyg voverė, lyg bėgčiau tame mažyčiame rate ir žinau, kad niekur nenubėgsiu, o tik pavėluosiu į pirmą pamoką. Tiesa, žiedas tikrai nebloga išeitis iš šios sudėtingos situacijos, bet tas mažytis darinys toli gražu neprimena žiedo. Ko gero, nesuklysiu sakydama, jog maždaug apie pusmetį savo mašinas laužėme išmaltame žvyrkelyje. Nors dabar situacija tikrai pasitaisė  lengvųjų automobilių vairuotojams, o kaip važiuojantiems autobusais ir sunkvežimiais? Tokią situaciją man jau teko matyti, kai autobusas niekaip nesugebėjo išvinguriuoti iš nesubrendusio gumbo sveikas, teko, švelniai tariant, apsibraižyti šonus. Žinoma, žiedas nėra baigtas, galbūt situacija bus geresnė. Kita vertus, nereikia užmiršti lapkričio 1-osios, Visų Šventųjų dienos. Tuomet gatvės prisipildo mašinų. Senjorai ir šiaip rečiau važinėjantys automobiliu tądien išvažiuoja į miesto centrą. Galbūt tai yra vienintelė diena metuose, kai senolis Petrelis su savo mylima žmona išsitraukia senuką zaporožietį, nupučia dulkes ir vyksta į kapus. Tokių senelių mūsų mieste apstu, ypač per šią gražią ir taurią šventę. Pamėginkime įsivaizduoti, kaip atrodys šių metų lapkričio pirmoji. Mašinų gausybė, o dar moteriškės  savo gėlytėmis ir žvakėmis nudėjusios visus takus  – žmonių miškas ir tas menkas žiedas. Tiesiog Niujorkas…

Grįžkime prie mūsų centro – Ivinskio aikštės. Ne per seniausiai ten išdygo saugumo salelės, kurios nemenkai sukrėtė net įgudusio vairuotojo smegeninę. Iš tiesų, nelabai aišku, kaip saugiai įvažiuoti į aikštelę (jaunimo vadinamą Gariūnais). Žinoma, vietiniai gyventojai jau apsiprato, bet kaip sunkvežimių vairuotojams? Be abejo, jie negali ten važiuoti –  stovi ženklai, bet vėl teko atsidurti keblioje padėtyje. Šią žiemą, atsikėlus ryte, visos gatvės buvo padengtos ledu. Žiedu, papuoštu ąsočiu, važiavo du sunkvežimiai. Atriedėję Palangos keliu, sunkvežimiai vienas po kito turėjo važiuoti Vytauto gatve, kitaip tariant pakilti, į ,,univermago“ kalną (kaip mano baba vadina), bet tas lengvas, menkas ledukas įveikė pakrautą „fūrą“, kuri sveria keliasdešimt tonų, – sunkvežimis slysta žemyn. Antrasis vairuotojas, suvokdamas situacijos beviltiškumą, pasuko pro centrą, apvažiavo naujas saleles ir naujus, dažais kvepiančius ženklus. Žinoma, vilkikas išvartė ir nubraižė naujas salelių puošmenas. Ar ne per dažnai mums tenka taisyti tuos pačius įrenginius, ar tikrai tos salelės buvo reikalingos? Ar buvo reikalingas chaosas vairuotojų galvose? Šiuo metu darbai taip pat vyksta Ventos gatvės išsišakojime netoli buvusios aštuonmetės mokyklos. Kelininkai konstruoja kažkokį „baiboką“. Pati gyvenu mažajame trijų gatvių rajonėlyje. Dar prieš tris savaites turėjome plačią sankryžą, kurioje galėjo apsisukti pasiklydęs vilkiko vairuotojas, visi tilpdavo ir prasilenkdavo nesukeldami jokių kliūčių vienas kitam. Tačiau dabar tas iškyšulys taps nemenku iššūkiu miškovežių vairuotojams, kurie žiemą tas tris gatveles aprūpina malkomis, bet spėju, kad tam, kuris nubraižė šį projektą, mažai kas rūpi..

Bet pats aktualiausias ir svarbiausias dalykas, dėl ko aš rašau šį tekstą, yra pėsčiųjų perėjos. Kuršėnuose jos yra kritiškos būklės ir aš visiškai nehiperbolizuoju. Pati esu vairuojanti, o ne per seniausiai buvau tik pėsčioji, todėl galiu teigti, kad perėjos mūsų miestelyje yra tragedija. Micaičiai, gyvenvietė šalia Kuršėnų, turi net 3 pakilusias perėjas, o Kuršėnuose nėra nė vienos (kalbu apie perėjas pagrindinėse Kuršėnų gatvėse, o ne apie naują rajoną už Romuvos restorano), nors, ko gero, perėjų yra pusšimtis. Jei gerai pažįstu Kuršėnus, čia sąžiningai tėra apšviestos 2 perėjos (neskaitant šviesoforo reguliuojamos), prie Pavenčių mokyklos ir prie ,,Delikateso“ parduotuvės, bet penktadienio vakare pastaroji skendėjo tamsoje. Ko gero, nereikia priminti skaudžios avarijos, sukrėtusios visą Kuršėnų bendruomenę. Jauna moteris žuvo eidama per perėją, esančią prie parko, kur susikerta keturios kelio juostos. Neapšviesta perėja kainavo gyvybę. Jaunos moters, mamos gyvybę. Bet niekas nepasikeitė. Ta perėja vis dar neapšviesta, bet kiekvieną rytą ja žingsniuoja vaikai į mokyklą. Kokia mes visuomenė, jei nevertiname gyvybės, jei nesaugome vaikų? Ar tikrai investuojame pinigus ten, kur jų reikia labiausiai?

Nežinau, ar mano rašliava pasieks reikiamus žmones, kurie yra atsakingi už šiuos dalykus, bet labai to tikiuosi. Parašiau tik apie porą opiausių problemų, o galėčiau rašyti ir rašyti. Žinoma, galite sakyti, kad aš neturiu reikalingo išsilavinimo, bet esu šios bendruomenės dalis ir tiesiog noriu, kad ši vieta būtų geresnė gyventi. Manau, kad kiekvienas balsas yra svarbus ir kiekvienas turėtų būti išgirstas.

Emilė Pliuščikaitė, kuršėniškė

Nuotraukos iš Facebook grupių „Už geresnius Kuršėnus“

  • Siųsti draugui
  • Komentuoti

Siųsti draugui

Jūsų vardas (būtinas)

Jūsų el. paštas (būtinas)

Draugo vardas (būtinas)

Draugo el. paštas (būtinas)

Jūsų žinutė draugui

Saugos kodas:
captcha

Įveskite saugos kodą:

Komentuoti

Connect with Facebook

Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

REKLAMA

Parodos

Spalio mėn.
Pirmadienį – penktadienį nuo 10 val. iki 17 val.  Kuršėnų kultūros centro kalendorių ekspozicija (Ventos g. 11A, Kuršėnai) Kalendorių ekspozicija „Senieji kalendoriai“. Ekspoziciją galite aplankyti kasdien (išskyrus savaitgalius) ir visų kultūros centre vyksiančių renginių metu. Dėl ekspozicijos lankymo grupėms su nemokamu gidu prašome iš anksto susitarti telefonu (8-41) 50 80 52 arba el. paštu kursenukultura@gmail.com

EDUKACINĖ VEIKLA

Spalio mėnesį
8 val. – 18 val. Pirmadieniais-penktadieniais Etninės kultūros ir tradicinių amatų centre, (Ventos g. 7A, Kuršėnai) keramikos (lipdymo, žiedimo, dekoravimo), sausos vilnos vėlimo, kiaušinių marginimo vašku, juostų pynimo, kalėdinių žaislų varstymo iš šiaudų edukaciniai užsiėmimai. Priimamos grupės: 1,5 val. vaikui 2,00 Eur, 1,5 val. suaugusiam 4,00 Eur. Užsiėmimų datą ir laiką derinti tel. ( 8-41) 58 34 22.

Kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį
19 val. Kuršėnų kultūros centro choreografijos  salė (Ventos g. 11A, Kuršėnai) aerobikos užsiėmimai „Kangoo Jumps“. Abonemento kaina 35 Eur. Pirmas užsiėmimas nemokamai. Patalpas nuomoja instruktorė Kristina tel. 86 82 52244.

Užfiksavote įvykį? Buvote renginyje? Turite gražių nuotraukų su Kuršėnais? Rašykite mums el. paštu: kursenai@kursenai.lt ir mes tai paskelbsime!

Kopijuoti, platinti galima tik gavus raštišką ar žodinį Kūrybinės raiškos centro sutikimą.

Visos teisės saugomos. © 2012
Kūrybinės raiškos centras

Tapkite Kursenai.lt žurnalistu!

Turite naujienų?

Susisiekite su mumis!

Reklamuokitės mūsų portale

Ką aplankyti Kuršėnuose?

Ką veikti Kuršėnuose?

Ieškote naudingos informacijos?

Susipažinkite su komentavimo taisyklėmis

Valdytojas:

 

 

Portalas:

Mus galite rasti: