REKLAMA
Aktualijos Kultūra Jaunimas Sportas Sveikata Interviu Kuršėniškių nuomonė Kuršėnai spaudoje Pranešk apie įvykį

Pasaulinė maisto diena

Pasaulinė maisto diena

Spalio 16-ąją minima pasaulinė maisto diena. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (ang. Food and Agriculture Organization of the United Nations) šiai dienai skelbia šūkį „Mūsų veiksmai – mūsų ateitis“ (ang. Our Actions are Our Future). Pastaraisiais dešimtmečiais dėl globalizacijos, urbanizacijos ir pajamų augimo mes dramatiškai pakeitėme savo mitybos įpročius: perėjome nuo sezoninių, augalinės kilmės ir daug skaidulų turinčių patiekalų, prie mitybos, kurioje yra rafinuoto krakmolo, cukraus, riebalų, druskos, perdirbtų maisto produktų, mėsos ir kitų gyvūninės kilmės produktų. Mažiau laiko praleidžiama gaminant maistą namuose, o vartotojai, ypač miesto vietovėse, labiau pasitiki prekybos centrais, greito maisto parduotuvėmis, gatvės maisto pardavėjais ir restoranais.

Nesveikos mitybos ir sėslaus gyvenimo būdo derinys lemia staigų nutukimo lygio augimą. 2018 metų duomenimis, Lietuvoje nutukimu sirgo 42514 asmenys (15.18/1000 gyv.). Nesveika mityba yra pagrindinis rizikos veiksnys sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu ir tam tikrais vėžiniais susirgimais.

Kas yra sveika mityba? Sveika mityba yra tokia, kuri patenkina žmonių mitybos poreikius valgant pakankamą, saugų, maistingą ir įvairų maistą, kuris leidžia gyventi aktyvų gyvenimą ir sumažina ligų riziką. Rekomenduojama visai šeimai subalansuoti savo mitybą ir nuo riebiai kepto maisto, mėsos ir pieno produktų pereiti prie mažai riebalų turinčio augalinės kilmės maisto, skaldytų grūdų, visagrūdžių makaronų, daržovių, ankštinių augalų ir vaisių.

 

Patarimai sveikesniam gyvenimui, sveikai ateičiai

  • Valgykite įvairų maistą – daržoves, vaisius ir uogas, nesmulkintų, pilno grūdo maisto produktus, žuvį ir ribokite perdirbtos mėsos, raudonos mėsos, druskos ir cukraus kiekius. Nė vienas maisto produktas neturi reikiamo visų maistinių medžiagų kiekio, todėl valgant kuo įvairesnį maistą, bus mažesnė tikimybė, kad kai kurių reikalingų medžiagų pritrūks organizmui ir dėl to atsiras sveikatos sutrikimų. Dažniau rinkitės augalinės, negu gyvūninės kilmės maistą, bei maisto produktus, turinčius kuo mažiau sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos.
  • Kiekvieną dieną valgykite visagrūdžių grūdų produktus. Vietoje rafinuotų grūdų produktų rinkitės sveikatai palankesnius visagrūdžius produktus, kuriuose yra daugiau skaidulinių medžiagų ir mažai riebalų, cukraus ir druskos.
  • Valgykite ne mažiau kaip penkis kartus per dieną daržovių, vaisių ir uogų. Rekomenduojama per dieną suvartoti ne mažiau kaip 400 g įvairių daržovių ir vaisių, neįskaitant bulvių. Reikėtų vartoti daugiau daržovių, negu vaisių – ne mažiau kaip pusė iš penkių valgymų turi būti daržovės. Kiekvieną dieną valgykite po nesūdytų riešutų saują.
  • Kontroliuokite riebalų suvartojimą. Ribokite daug riebalų turinčius maisto produktus bei vietoje maisto produktų, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų, rinkitės maisto produktus, kuriuose yra daugiau nesočiųjų riebalų. Gyvūninius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keiskite augaliniais aliejais. Rinkitės neriebius mėsos, pieno produktus vietoje riebių.
  • Valgykite liesą mėsą ir liesos mėsos produktus. Ribokite perdirbtos mėsos ir raudonos mėsos kiekį. Iš riebios mėsos ir jos gaminių gaunama daug sočiųjų riebalų rūgščių, todėl patariama rinktis liesą mėsą ir liesus mėsos produktus. Ribokite perdirbtos, rūkytos, sūdytos bei konservuotos mėsos gaminius. Rinkitės mažiau raudonos mėsos ir perdirbtos mėsos.
  • Valgykite žuvį du ar tris kartus per savaitę. Rinkitės žuvį ir jos produktus ir valgykite jos du tris kartus per savaitę. Per savaitę patariama suvalgyti ne mažiau kaip 300–450 g žuvies ar jos produktų, iš kurių bent 200 g turėtų būti riebi žuvis, pavyzdžiui, lašiša, upėtakis, skumbrė ar silkė.
  • Vartokite liesus pieno produktus. Rinkitės pieno produktus, kurie turi mažiau riebalų, ypač sočiųjų, druskos, cukraus. Patariama valgyti liesą varškę ir varškės sūrius, kefyrą, rūgpienį.
  • Ribokite maisto produktus ir gėrimus, kuriuose yra daug cukraus, ypač pridėtinio. Saldūs gėrimai, įvairūs saldumynai, saldainiai, desertai yra pagrindiniai pridėtinio cukraus šaltiniai, todėl vartokite juos kuo rečiau.
  • Valgykite nesūrų maistą. Ribokite druskos kiekį, gaminant maistą. Rinkitės maisto produktus ir paruoštą (perdirtą) maistą, kuriame yra mažai druskos. Apie 70–80 proc. druskos gauname su perdirbtais maisto produktais. Vietoje druskos maistą paskaninkite įvairiais augaliniais prieskoniais.
  • Renkantis produktus skaitykite jų etiketes. Ant maisto produktų pakuočių yra pateikiama informacija apie maisto sudedamąsias dalis, maistinę vertę, druskos, cukraus kiekį, tinkamumo vartoti terminą ir kt., ir padeda nustatyti ar šis produktas maistingas, saugus. Vartotojai etiketėje gali sužinoti, kaip produktas buvo apdorotas (pvz., vytintas, rūkytas, koncentruotas, užšaldytas, išdžiovintas šaldant, greitai užšaldytas produktas ir pan.). Būkite kritiškas vartotojas ir rinkitės tik tokius produktus, kurie yra maistingi, o ne gražiai įpakuoti.
  • Rinkitės maisto produktus, pažymėtus simboliu „Rakto skylutė“. Šiuo simboliu pažymėti maisto produktai – įprasti produktai, tačiau juose yra mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, nėra maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose daugiau skaidulinių medžiagų.
  • Aktyviai sportuokite bent 30 minučių kasdien. Suaugusieji kiekvieną savaitę bent 2,5val, turėtų būti fiziškai aktyvūs (sportas, kelionė į darbą pėsčiomis, dviračiu).

 

Sveikas maistas keičia žmones. Jei žmogaus mityba atitiks organizmo fiziologinius poreikius, remsis sveikos mitybos principais ir pagrindinėmis taisyklėmis, jei bus laikomasi mitybos režimo – ji bus ne tik sveika, bet ir sveikatinanti ir padės ne tik išsaugoti sveikatą, bet ir ją įtvirtinti bei stiprinti.

 

https://www.youtube.com/watch?time_continue=2&v=GDLNiSmuq5I

 

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė

 

  • Siųsti draugui
  • Komentuoti

Siųsti draugui

Jūsų vardas (būtinas)

Jūsų el. paštas (būtinas)

Draugo vardas (būtinas)

Draugo el. paštas (būtinas)

Jūsų žinutė draugui

Saugos kodas:
captcha

Įveskite saugos kodą:

Komentuoti

Connect with Facebook

Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

REKLAMA

Parodos

Spalio mėn.
Pirmadienį – penktadienį nuo 10 val. iki 17 val.  Kuršėnų kultūros centro kalendorių ekspozicija (Ventos g. 11A, Kuršėnai) Kalendorių ekspozicija „Senieji kalendoriai“. Ekspoziciją galite aplankyti kasdien (išskyrus savaitgalius) ir visų kultūros centre vyksiančių renginių metu. Dėl ekspozicijos lankymo grupėms su nemokamu gidu prašome iš anksto susitarti telefonu (8-41) 50 80 52 arba el. paštu kursenukultura@gmail.com

EDUKACINĖ VEIKLA

Spalio mėnesį
8 val. – 18 val. Pirmadieniais-penktadieniais Etninės kultūros ir tradicinių amatų centre, (Ventos g. 7A, Kuršėnai) keramikos (lipdymo, žiedimo, dekoravimo), sausos vilnos vėlimo, kiaušinių marginimo vašku, juostų pynimo, kalėdinių žaislų varstymo iš šiaudų edukaciniai užsiėmimai. Priimamos grupės: 1,5 val. vaikui 2,00 Eur, 1,5 val. suaugusiam 4,00 Eur. Užsiėmimų datą ir laiką derinti tel. ( 8-41) 58 34 22.

Kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį
19 val. Kuršėnų kultūros centro choreografijos  salė (Ventos g. 11A, Kuršėnai) aerobikos užsiėmimai „Kangoo Jumps“. Abonemento kaina 35 Eur. Pirmas užsiėmimas nemokamai. Patalpas nuomoja instruktorė Kristina tel. 86 82 52244.

Užfiksavote įvykį? Buvote renginyje? Turite gražių nuotraukų su Kuršėnais? Rašykite mums el. paštu: kursenai@kursenai.lt ir mes tai paskelbsime!

Kopijuoti, platinti galima tik gavus raštišką ar žodinį Kūrybinės raiškos centro sutikimą.

Visos teisės saugomos. © 2012
Kūrybinės raiškos centras

Tapkite Kursenai.lt žurnalistu!

Turite naujienų?

Susisiekite su mumis!

Reklamuokitės mūsų portale

Ką aplankyti Kuršėnuose?

Ką veikti Kuršėnuose?

Ieškote naudingos informacijos?

Susipažinkite su komentavimo taisyklėmis

Valdytojas:

 

 

Portalas:

Mus galite rasti: