REKLAMA
Aktualijos Kultūra Sportas Sveikata Interviu Kuršėniškių nuomonė Kuršėnai spaudoje Pranešk apie įvykį

Kapinės ir kapavietės

Spausdinti

Senosios Kuršėnų miesto civilinės kapinės

Tikslus pavadinimas: Senosios Kuršėnų miesto civilinės kapinės.

Buvimo vieta: Kapų ir V. Kudirkos gatvių sankirta, Kuršėnai.

Atsiradimo laikas: Senosios Kuršėnų katalikų kapinės pradėjo veikti 1810 m.

Trumpa istorija:

Iki 1810m. miesto gyventojai turėjo būti laidojami dabartinės bažnyčios teritorijoje, nes tai buvo viena iš aukščiausių vietų Kuršėnų mieste, o pagal seną lietuvių tradiciją kapinės dažnai būdavo įrengiamos aukštesnėje vietoje.

Kad mirusieji buvo laidojami kuo arčiau šventųjų kapų ar Dievo namų, patvirtina P. Ariesas, tyrinėjęs mirties sampratą Vakarų kultūroje. Jis teigia, jog žmonės manė, kad jei jų palaikai bus arčiau altorių ir kunigų, tai jų sielos uoliau dalyvaus maldose ir aukose. Galima teigti, kad Kuršėnų bažnyčios teritorijoje iki įkuriant mieste katalikų kapines, buvo laidojami žmonės. P. Gricius girdėjęs pasakojimą iš savo tėvo Benedikto, kad 1927 m. statant Kuršėnų bažnyčią, šioje vietoje buvo iškasta labai daug žmonių kaulų.

Dabartinių kapinių vieta pasirinkta buvo dėl įvairių priežasčių:

  • jos nebus taip toli nuo bažnyčios;
  • jos bus ant kalno išlaikant senas tradicijas;
  • augant gyventojų skaičiui nebeužteko vietos bažnyčios šventoriuje;
  • buvo sekama Vakarų Europos pavyzdžiu kai kapinės buvo iškeliamos į miesto pakraštį.

Išvaizda:

1810 m. įkurtos Kuršėnų senosios kapinaitės neturėjo būti didelės, kadangi 1841 m. Kuršėnų miestelyje gyveno tik 390 žmonių. Vėliau, augant gyventojų skaičiui, didėjo ir kapinių plotas.

Vyrauja įvairūs kryžiai – mediniai, betoniniai, akmeniniai.

Daug kur auga žolė, kai kur gana aukšta, auga nedideli medeliai, matosi akmeninė tvora apdengta mediniu stogeliu. V.Milius teigia, kad iki Pirmo pasaulinio karo miestelių kapinėse vyravo akmeninės tvoros surinktos iš lauko akmenų ir sujungtos kalkėmis, jų tarpus užpildžius skaldytais akmenimis. Po Pirmo pasaulinio karo kapinių tvora pradėta daryti iš skaldytų akmenų, sujungus cementu, o tvoros viršų nuožulniai užliejant cementu.

Šiandieną bendras kapinių plotas sudaro 22 408 m2. Aplink yra aptverta akmeninė tvora, yra trys įėjimai – du platesni ir vienas siauresnis. Platesnis įėjimas turi metalinius vartus. Šie vartai yra vienodo stiliaus su Kuršėnų bažnyčios vartais, o tai rodo jų statymo vienalaikiškumą. (Dabartinė Kuršėnų bažnyčia pastatyta 1933 m.).

Mirusiųjų ramybę kapuose saugo beržų alėja. Ji buvo pasodinta apie 1949–1950 m. Benedikto Griciaus (gim. 1885 m.), kuris pats vežė iš miško jaunus berželius ir juos čia sodino. Šiandieną jie labai puošia kapines.

Kapinių viduryje stovi akmeninis aukuras. Jis įrengtas 1966 m., kuomet buvo pradėtos organizuoti civilinės mirusiųjų pagerbimo iškilmės ir uždegama ugnis. Tuomet ir buvo pradėta per lapkričio 1–ąją degti amžinąją ugnį, per garsiakalbius skambinti Mocarto „Requiem“ ir pan.

Augalija šiose kapinėse labai įvairi. Iš krūmų paminėtini: bukmedis, tujanai, jazminai, veigelė, kaulenis, rutulinis gluosnis, ligustras, sidabrakrūmis, zuikiakrūmis, smulkaižiedės rožės, įvairios eglės. Gėlės: kiliminės – sagina, šliaužiančioji vaizgina, žiemė, perkūnropė, dekoratyvinis čiobrelis. Svogūninės – snieguolės, krokai, tulpės, narcizai. Daugiametės – rūta, šilokai, įvairios ramunės. Vienmetės – našlaitės, begonijos, sprigės, dvispalvė žilė, chrizantemos.

Esminiai išvaizdos pasikeitimai:

Kaip šios kapinės estetikos atžvilgiu atrodė nepriklausomoje Lietuvoje, galima susidaryti nuomonę, pasižiūrėjus į keletą B. Buračo 1925m. darytų nuotraukų: vyrauja įvairūs kryžiai– mediniai, betoniniai, akmeniniai. Vienas medinių kryžių sutrūnijęs, supuvęs, nors būta ir gražių akmeninių paminklų. Daug kur žolė, kai kur gana aukšta, auga nedideli medeliai, matosi akmeninė tvora su mediniu stogeliu.

Antro pasaulinio karo metu kapinių tvora buvo labai sugriauta, o kapinių teritorijoje stovėjusi koplyčia (apie 6 x 4 m) sudegė. Po karo Kuršėnų kunigo S.Ilinčiaus (1917–1994) dėka, ši tvora buvo atstatyta. Koplyčios atstatyti neleido sovietinė valdžia. Dabar šioje vietoje stovi Kristaus skulptūra. Akmenys iš koplyčios pamatų buvo panaudoti sugriautai kapinių tvorai rekonstruoti, daugiausia iš Kudirkos gatvės pusės.

Meninė architektūrinė vertė:

Kapinių vartai svarbūs tuo, kad mirusieji laidojami kojomis į vartus, kad galvūgalyje pastačius paminklą jo priekinė pusė su įrašu patogiai būtų matoma įėjus pro vartus. Tačiau yra išimčių: tai senesnio laidojimo paminklai, bei išskirtiniai kapų paminklai atsiradę patvoriuose, takuose ir panašiai.

Numatomos rekonstrukcijos:

Šiuo metu nenumatomos jokios rekonstrukcijos, nes kapinių tvoros sutvarkytos, yra vandentiekis, kapai prižiūrimi ir tvarkingi.

Daugiau nuotraukų:

Lauryno Ivinskio kapas

Tikslus pavadinimas: Rašytojo, Lietuviško kalendoriaus leidėjo Lauryno Ivinskio kapas.

Buvimo vieta: Senosios Kuršėnų miesto civilinės kapinės, Kapų ir V. Kudirkos gatvių sankirta, Kuršėnai.

Atsiradimo laikas:

Po Lauryno Ivinskio mirties, 1881–07–31.

Trumpa istorija:

Vienas pačių žymiausių – pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėjas Laurynas Ivinskis (1811–1881). Po L. Ivinskio mirties jo draugų ir mokinių surinktomis lėšomis buvo ant jo kapo pastatytas kuklus paminklas. 1980 m. išleistame leidinyje kuriame skelbiami beveik 300 sąjunginės reikšmės kultūros paminklų, minimas ir L. Ivinskio kapas bei paminklas. L. Ivinskio kapas buvo ir yra lankomas visais laikais.

Tarpukario Lietuvoje leistame Raudonojo kryžiaus vaikų žurnale “Žiburėlis”, sakoma, kad Kuršėnų katalikų kapinėse yra palaidotas L.Ivinskis ir pastarojo kapas yra lankomas Kuršėnų mokinių ir mokytojų. Taip buvo 1931 m., o šiandieną mokyklų mokiniai su mokytojais stengiasi palaikyti šią tradiciją. Ant L. Ivinskio kapo niekada nenuvysta gėlės, čia kasmet renkasi jaunieji ivinskiečiai iš šalia esančios jo vardu pavadintos mokyklos pagerbti pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėjo.

Išvaizda:

Paminklas ir jį juosianti tvorelė išlieti iš ketaus. Įrašas ant paminklo skelbė: „Cze ir palaydotoas D. P. Laurynas Ivinskis pirmas raszytojas Lietuvo – Žemaitiszko kalendoriaus. Gimęs 1811 miatu, mires 1881 miatu 17 d. Liepo menuo.” Šis užrašas išlikęs iki mūsų dienų.

Esminiai išvaizdos pasikeitimai:

Nėra minima jokių paminklo pasikeitimų, todėl manoma, kad paminklas nekito nuo jo pastatymo laikų. Manoma, kad kito tik jo aplinka, paminklo apipavidalinimas.

Meninė architektūrinė vertė:

Yra žinoma palaidojimo vieta ir šio žmogaus nuopelnai, ne tik Kuršėnams, bet ir visai Lietuvai.

Numatomos rekonstrukcijos:

Šiuo metu nenumatoma jokių rekonstrukcijų, nes paminklas ir prie paminklo auginamas darželis yra ir taip niekados neužmirštamas bei  kruopščiai prižiūrimas.

Tomo Zaukos kapas

Tikslus pavadinimas: Lakūno Tomo Algirdo Zaukos kapas.

Buvimo vieta: Senosios Kuršėnų miesto civilinės kapinės, Kapų ir V. Kudirkos gatvių sankirta, Kuršėnai.

Atsiradimo laikas:

Po Tomo Zaukos mirties, 1970–01–21.

Trumpa istorija:

1919 m. Lietuvos savanoris. Po karo buvo ištremtas į Komijos ASSR Archangelsko sritį. Grįžęs į Lietuvą, apsigyveno Kuršėnuose. Buvo baigęs civilinių lakūnų kursus. Tomas Zauka buvo Lietuvos sportinės aviacijos pradininkas, Dariaus ir Girėno komiteto pirmininkas, rūpinosi D. ir G. palaikų saugumu, jų bareljefų iškalimu Puntuko akmenyje. 1944 m. su I. Vylium paslėpė D. ir G. palaikus, kurie su jo žinia 1963 m. buvo atrasti.

Išvaizda:

Kadangi Tomas Zauka buvo lakūnas, tai jam pastatytas didelis antkapis, susijęs su aviacija. Paminklo forma ir medžiagos, iš kurių jis buvo daromas atitiko prieškario originalus.

Esminiai išvaizdos pasikeitimai:

Iki 1997 m. jo kapas buvo kritiškoje būklėje, nebuvo tvorelės, paminklas nuvirtęs. 1997 m. vasarą jo paminklas buvo naujai perstatytas, pastatytas didelis antkapis, susijęs su aviacija, sutvarkytas kapas. Paminklo forma ir medžiagos, iš kurių jis buvo daromas atitiko prieškario originalus.

Autorius:

Perstatymo darbais rūpinosi ir darbus atliko: Kultūros apsaugos departamento įmonės „Palikimas” vadovai, technikos mokslų daktaras Jonas Voronavičius ir Albinas Gulbinas, savanoriai entuziastai technikos mokslų daktaras Kostas Bendoraitis, inžinierius Vytautas Juodsnukis, dailininkas Ričardas Bankauskas, skulptorius Robertas Antinas ir moksleivis Giedrius Gulbinas.

Meninė architektūrinė vertė:

Yra žinoma palaidojimo vieta ir šio žmogaus nuopelnai, ne tik Kuršėnams, bet ir visai Lietuvai.

Numatomos rekonstrukcijos:

Šiuo metu nenumatoma jokių rekonstrukcijų.

Jono Dilpšos kapas

Tikslus pavadinimas: Poeto Jono Dilpšos kapas.

Buvimo vieta: Senosios Kuršėnų miesto civilinės kapinės, Kapų ir V. Kudirkos gatvių sankirta, Kuršėnai.

Atsiradimo laikas:

Po Jono Dilpšos mirties, 1975–03–31.

Trumpa istorija:

Jonas Dilpša buvo poetas, pedagogas. 1973 m. persikėlė gyventi į Šiaulių rajoną, Kuršėnus. Dirbo Drąsučių aštuonmetėje mokykloje, laikraščio „Leninietis“ redakcijoje. Eilėraščius publikavo rajoninėje spaudoje.

Išvaizda:

Nėra duomenų apie šio žmogaus palaidojimo vietos aplinką, bei išvaizdą.

Esminiai išvaizdos pasikeitimai:

Nėra duomenų apie šios kapavietės išvaizdą, o juo labiau apie jos išvaizdos pasikeitimus.

Meninė architektūrinė vertė:

Paskutiniuosius porą metų poetas gyveno Kuršėnuose, todėl manoma, kad jis galėjo nemažai prisidėti prie Kuršėnų miesto istorijos, gal būtent todėl yra žinoma, kad šio poeto kapas yra senosiose Kuršėnų miesto civilinėse kapinėse.

Numatomos rekonstrukcijos:

Šiuo metu nenumatoma jokių rekonstrukcijų, nes manau, kad tik keletas žmonių galėtų atrasti jo kapą Kuršėnų miesto civilinėse kapinėse.

Adolfo Turausko kapas

Tikslus pavadinimas: Kuršėnų miesto garbės piliečio tautodailininko Adolfo Turausko kapas.

Buvimo vieta: Senosios Kuršėnų miesto civilinės kapinės, Kapų ir V. Kudirkos gatvių sankirta, Kuršėnai.

Atsiradimo laikas:

Po Adolfo Turausko mirties, 2001–06–17.

Trumpa istorija:

Adolfas Turauskas – Kuršėnų miesto garbės pilietis, tautodailininkas, gimęs ir gyvenęs Kuršėnuose.

Išvaizda:

Nėra duomenų apie šio žmogaus palaidojimo vietos aplinką, bei išvaizdą.

Esminiai išvaizdos pasikeitimai:

Nėra duomenų apie šios kapavietės išvaizdą, o juo labiau apie jos išvaizdos pasikeitimus.

Meninė architektūrinė vertė:

Adolfas Turauskas buvo visada žvalus, energingas, neprarandantis optimizmo. Visada besidžiaugiantis sutiktu žmogum, todėl buvo išrinktas Kuršėnų miesto garbės piliečiu.

Numatomos rekonstrukcijos:

Šiuo metu nenumatoma jokių rekonstrukcijų, manome, kad tik keletas žmonių galėtų atrasti jo kapą Kuršėnų miesto civilinėse kapinėse.

Jurgio Ambraškos kapas 

Tikslus pavadinimas: Vadovėlių autoriaus Jurgio Ambraškos kapas.

Buvimo vieta: Senosios Kuršėnų miesto civilinės kapinės, Kapų ir V. Kudirkos gatvių sankirta, Kuršėnai.

Atsiradimo laikas: 

Po jo mirties, 1945–10–26.

Trumpa istorija:

Kalbininkas Jurgis Ambraška gimė 1906 m. gegužės 19 d. Kūlėnuose (dab. Kėdainių rajonas). Mokėsi Kėdainių mokytojų seminarijoje, toliau žinių sėmėsi Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete.

Baigęs mokslus, mokytojavo Kalvarijos progimnazijoje, o nuo 1940 m. dirbo Kauno apskrities liaudės švietimo skyriaus vedėju. Vadovėlių autorius bei mokytojas vėliau gyveno ir dirbo Šiaulių raj., kur buvo nusipirkęs dvarą Auksučiuose ir ten mokytojavo. J. Ambraška žurnalo „Mokykla ir gyvenimas“ 1939 – 1941 m. redaktorius, lietuvių kalbos gramatikos I–II pradžios mokyklų klasėms autorius, vadovėlio „Aušrelė“ I – VI pradžios mokyklos skyriui sudarytojas.

Išvaizda:

Akmeninis paminklas su memorialine lenta. Užrašas: „Aleksandras Ambraška 1881–1948, Anelė Ambraškienė 1885–1965, Jurgis Ambraška 1906–09–19 1945–10–26“.

Esminiai išvaizdos pasikeitimai:

Nėra minima jokių paminklo pasikeitimų, todėl manoma, kad paminklas nekito nuo jo pastatymo laikų. Manoma, kad kito tik jo aplinka, paminklo apipavidalinimas.

Meninė architektūrinė vertė:

Yra žinoma palaidojimo vieta ir šio žmogaus nuopelnai, ne tik Kuršėnams, bet ir visai Lietuvai.

Numatomos rekonstrukcijos:

Šiuo metu nenumatoma jokių rekonstrukcijų, nes paminklas ir prie paminklo auginamas darželis yra ir taip niekados neužmirštamas bei  kruopščiai prižiūrimas.

Vytauto Šeinausko kapas 

Tikslus pavadinimas: Dainų kūrėjo Vytauto Šeinausko kapas.

Buvimo vieta: Senosios Kuršėnų miesto civilinės kapinės, Kapų ir V. Kudirkos gatvių sankirta, Kuršėnai.

 Atsiradimo laikas:

Po jo mirties, 2003 gegužės 19d.

Trumpa istorija:

Vytautas Šeinauskas– pedagogas, kompozitorius. 1963 m. baigė Vilniaus J.Tallat–Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą, chorinio dirigavimo specialybę. Dirbo Utenoje, Telšiuose, Šiaulių 43–oje profesinėje mokykloje, vadovavo šios mokyklos mergaičių chorui. 1975 m. surengė autorinę plakatų parodą Šiaulių dailininkų namuose. Sukūrė ir išleido septyniolika dainų, skirtų vaikams, jaunimui ir suaugusiems, rinkinių. Juose apie 250 dainų. Rinkinių pavadinimai: Laiškas saulutei (1995), Labas rytas (1998), Saulės taku (1999), Dainos sparnai (2000), Žvaigždutė (2001), Laiškas ant smėlio (2002), Tu – versmė, tu – giesmė (2003), Muzika gyvenimui (sudaryt. A.Šetikienė, 2004). Daugumą jo knygelių  išleido Šiaulių universitetas.

Išvaizda:

Nėra duomenų apie šio žmogaus palaidojimo vietos aplinką, bei išvaizdą.

Esminiai išvaizdos pasikeitimai:

Nėra duomenų apie šios kapavietės išvaizdą, o juo labiau apie jos išvaizdos pasikeitimus.

Meninė architektūrinė vertė:

Nors Vytautas Šeinauskas buvo žymus žmogus, tačiau apie jo kapavietę nėra pateikiama daug duomenų, yra žinoma tik palaidojimo vieta –  Kuršėnų miesto civilinės kapinės.

Numatomos rekonstrukcijos:

Šiuo metu nenumatoma jokių rekonstrukcijų, nes manau, kad tik keletas žmonių galėtų atrasti jo kapą Kuršėnų miesto civilinėse kapinėse.

Naujosios Kuršėnų miesto kapinės

Tikslus pavadinimas: Kuršėnų miesto naujos civilinės kapinės.

 Buvimo vieta: Vakarinis Kuršėnų miesto pakraštys tarp Palangos ir Luokės kelio.

Atsiradimo laikas:

1978 m. buvo padarytas projektas naujų kapinių, tačiau naujos kapinės pradėjo veikti 1984 m.

Pirmasis žmogus palaidotas šiose kapinėse buvo Kondrotas Feliksas 1983 m. gruodžio 14 d.

Trumpa istorija:

Bendras kapinių plotas sudaro 3,861 ha. Šiuo metu daugiau nei pusė teritorijos yra užpildyta kapais.

Išvaizda:

Šios kapinės turi savo ryškių specifinių pokyčių lyginant jas su miesto senosiomis kapinėmis. Nors augalija faktiškai ta pati, kaip ir senosiose kapinėse, vis dėlto jos pasižymi savo moderniškumu.

Jei senosios kapinės aptvertos akmenine tvora, tai šios apsodintos mažomis eglaitėmis; jei senosiose vyrauja metalinės kapų tvorelės, tai šiose tokios konstrukcijos tvoreles atstoja betoniniai ar akmeniniai apvadai.

Čia kapai pasižymi savo dydžiu. Pirmame, antrame ir ketvirtame kvartale vyrauja šeimyniniai kapai, kuriems skiriama 7 m2 arba 2,8 x 2,5 m, o trečiame kapinių kvartale daugiau pavieniai palaidojimai, jiems skiriama 3,75 m2 po 1,5 x 2,5 m. Daugumoje antkapinio teksto užrašą sudaro tik mirusio žmogaus vardas, pavardė, gimimo metai, retai kur yra mėnesiai ar dienos. Šiose kapinėse pasitaiko antkapinių užrašų, kur žmogus dar nemiręs, bet iškaltas akmenyje jo vardas, pavardė ir gimimo metai.

Šalia antkapinio užrašo daug kur vyrauja Kristaus, kryžiaus ar mirusio žmogaus atvaizdas, iškaltas akmenyje.

Antkapinius paminklus šiose kapinėse pagal medžiagas būtų galima sugrupuoti į tokias grupes:

  • akmeniniai – pastarųjų daugiausia, įvairiausių formų, iš vieno akmens ar iš dviejų, mažų ir didelių, daugumoje šlifuoti akmenys;
  • geležiniai kryžiai – jų tėra keletas. Suvirinti iš vamzdžių. Yra ir daugiau geležinės konstrukcijos pagražinimų prie akmeninių paminklų: tai žvakidės, kryžiai, šviestuvai;
  • mediniai – visi jie trumpalaikiai, nes tik palaidojus žmogų, medinis kryželis pastatomas iki to laiko, kol jis bus pakeistas nauju paminklu;
  • skulptūriniai – pastarųjų yra tik keletas. Tai Kristaus ar Marijos atvaizdai.

Šių kapinių pačiame viduryje 1997 m. vasario 16 d. buvo atidengtas ir pašventintas didelis medinis kryžius, žuvusiems ginant Lietuvos laisvę.

Esminiai išvaizdos pasikeitimai:

1984 m. pradėjus veikti naujoms miesto civilinėms kapinėms, jos buvo tvarkomos talkų metu Kuršėnų komunalinės įmonės kombinato darbuotojų. 1986 metais buvo asfaltuoti pagrindiniai takai, mašinų stovėjimo aikštelė, iškastas šulinys. Tačiau kai kurie lankytojai vaikščiojo ne takais, o žolynų gazonais, važinėjo per juos ratukais, nors kapinių taisyklės tai griežtai draudžia. 1989 m. per talką pensininkų taryba turėjo sutvarkyti kelkraščius vedančius nuo Ventos gatvės iki naujųjų civilinių kapinių.

Meninė architektūrinė vertė:

Paminklai šiose kapinėse jau orientuoti ne į vartų pusę, kaip senosiose kapinėse, bet pagal takų, esančių kapinėse, išsidėstymą, taip, kad vaikščiojant po jas, būtų matoma priekinė paminklo pusė.

Numatomos rekonstrukcijos:

Šiuo metu nenumatoma jokių rekonstrukcijų.

Evangelikų– liuteronų kapinės

Tikslus pavadinimas:  Evangelikų– liuteronų kapinės.

Buvimo vieta: Daugėlių g., šalia Ventos upės dešiniojo kranto, Kuršėnai.

Atsiradimo laikas: Nežinomas

Trumpa istorija:

Šių kapinaičių plotas sudaro 0,29 ha. Šiandieną jose niekas nebelaidojama, kadangi Kuršėnų mieste nebėra nei evangelikų liuteronų, nei evangelikų reformatų, tačiau dar galima rasti keletą prižiūrimų ir tvarkomų kapų. Nors didžioji dalis iš jų jau apleisti, sunkiai beįskaitomi antkapiniai užrašai, kai kurių užrašų visai nebėra.

Išvaizda:

Dabar pasivaikščiojus po šias kapinaites galime aptikti 40 matomų kapaviečių ir apie 15 žemės kauburėlių, nors anksčiau jose buvo daugiau kapų, sunku buvę net praeiti. Dar likę žemės kauburėliai ir kiti antkapiniai paminklai, kaip ir visose evangeliško tikėjimo žmonių kapinėse, pasižymi specifiniais laidojimo papročių ypatumais, tai yra palaikų ir paminklo orientavimu į rytus. Visi likę antkapiniai paminklai yra padaryti iš geležinės ir betoninės medžiagos. Keletas iš jų turi aukštas tvoreles bei geležines grandines, pritvirtintas prie betoninių stulpelių.

Iš įskaitomų antkapių, žinome, kad čia yra palaidoti:
Maria Marina Kehelrt (1918–1934.12.12)
Ivanas Vikentas Jakovlevas (1894–1925.08.11)
Herrn Sterben (1833–1887.08.20)
Amalia Bohme
Geoborene Korfiser
Emilija Ulmane (1877–1960)
Louse Neubauer
Gehorne Weis (1865.01.01–1899.02.12)
Daugiau lentelių nebeišliko, kitų nusitrynę ir nebeįskaitomi užrašai.

Esminiai išvaizdos pasikeitimai:

Prieš Antrąjį pasaulinį karą kapinių kalnelyje stovėjo kirchė. Jinai buvo medinė, nedažyta, tik nuo saulės, vėjo ir sniego vietomis medis buvo patamsėjęs. Priekyje buvo arkinės durys su stikliniais ornamentais. Viduje buvo medinės kolonos, mediniai suolai, vargonai, pakyla, iš kurios pamokslą sakydavo pastorius. Pastorius sekmadieniais atvykdavo iš Akmenės rajono Alkiškių gyvenvietės. Pamaldos vykdavo latvių ar vokiečių kalbomis. Kuršėnų kirchė priklausė Šiaulių apskrities evangelikų liuteronų parapijai, kur pastorius Kuferis Theodoras rūpinosi Kuršėnų evangelikų – liuteronų reikalais.

Po Antrojo pasaulinio karo Kuršėnų evangelikų liuteronų kirchė buvo uždaryta. Joje buvo įkurtas odos sandėlis. Kapinaitės buvo aptvertos medine tvora. Vietiniai Kuršėnų miesto gyventojai naktimis laužė šią tvorą, nes reikėjo lentų užsilopyti kiauriems stogams ir per karą sugadintoms sienoms. Buvo tokių, kurie ir degino tvorą, o medinė kirchė greičiausiai sudegė, nors ėjo kalbos, kad ji buvo nugriauta.

Po karo liko tik kapai, kurie sovietinės santvarkos metais buvo visai apleisti. Jų niekas nebetvarkė, nebeprižiūrėjo, niekas net nesidomėjo, kad čia ilsisi senieji Kuršėnų miesto evangelikai liuteronai. Pati kapinių teritorija apaugo krūmais, aukštom žolėm, gyventojai čia pildavo šiukšles. Jos labiau panašėjo ne į kapinaites, o į sąvartyną. Tik 1984 m. per balandžio mėnesį vykdytą talką pirmą kartą buvo užsiminta, kad reikia sutvarkyti kapines, esančias prie autobusų stoties Daugėlių gatvėje.

1997 m. Kuršėnų miesto komunalinio ūkio darbuotojų iniciatyva šios kapinaitės pagaliau buvo sutvarkytos. Estetinis kapinaičių vaizdas pasikeitė: buvo iškirsti nereikalingi krūmai, išvežtos šiukšlės, privežta žemių, betoninių rentinių, aplink kapinaites aptverta žema akmeninė tvorelė, išpilti smėlio takeliai, pasodinti nauji želdiniai.

Meninė architektūrinė vertė:

Nors Kuršėnų mieste nebėra nei evangelikų liuteronų, nei evangelikų reformatų, tačiau dar galima rasti keletą prižiūrimų ir tvarkomų kapų.

Numatomos rekonstrukcijos:

Šiuo metu nenumatoma jokių rekonstrukcijų.

Kuršėnų miesto senosios žydų kapinės

Tikslus pavadinimas: Kuršėnų miesto senosios žydų kapinės.

 Buvimo vieta: Ventos g., Pavenčiai.

 Atsiradimo laikas:

Jos veikė apie 250 metų, t.y. apytiksliai nuo 1750 m., kuomet Kuršėnuose apsigyveno pirmieji žydai.

Trumpa istorija:

Nuo seno Kuršėnuose gyvenę žydų tautybės asmenys turėjo savo kapines, kurios buvo įkurtos netoli dabartinio Pavenčių cukraus fabriko. Jos veikė apie 250 metų, t.y. apytiksliai nuo 1750 m., kuomet Kuršėnuose apsigyveno pirmieji žydai.

Pagal 1897 m. Gyventojų surašymo duomenis Kuršėnuose gyveno 1542 žydų tautybės asmenys, o tai sudarė 48 % visų miesto gyventojų. Paskutinis asmuo čia buvo palaidotas 1941 m.

Išvaizda:

Šiandieną šie kapai prižiūrimi ir tvarkomi Kuršėnų komunalinio ūkio darbuotojų. Aplink kapinaites 0,81 ha plote yra apsodintos eglaitės, nors ir nebesimato antkapinių paminklų, yra išbetonuoti laipteliai, vedantys link monumentinio paminklo. Kapinių vietoje likusios kelios pušys, nors jų čia būta ir daugiau. Kapinių centre stovintis paminklas ir jame jidiš kalba parašytas tekstas paliudija tą patį.

Esminiai išvaizdos pasikeitimai:

Išnaikinus 1941 m. Kuršėnų miesto žydus, kapinėse nebebuvo niekas laidojama ir jos pradėjo nykti. Buvo prieita iki to, kad antkapiniai akmenys kai kurių ciniškų žmonių buvo naudojami pamatų statybai. Kapinių teritorijoje buvęs šulinys buvo užverstas, prieš tai išėmus šulinio žiedus.

1989 m. Sąjūdžio taryba užsiminė, kad reikia pradėti tvarkyti buvusias žydų kapines Pavenčiuose, kurios ir taip jau buvo nuniokotos ir kurių nebebuvo galima pavadinti kapinėmis.

1990 m. Lapkričio 7 d. Respublikos Aukščiausios Tarybos prezidiumas priėmė nutarimą „Dėl žydų genocido aukų kapų bei kapinių sutvarkymo ir paveldo ženklinimo”.

Pagal šį nutarimą 1991 m. Lietuvoje buvo sutvarkytos 102 žydų kapinės ir 130 žydų genocido aukų kapai.

1995 m. Liepos 20 d. Buvusiose Kuršėnų žydų kapinėse buvo atidengtas paminklas mirusiųjų atminimui įamžinti. Atidengiant paminklą, iškilmėse dalyvavo Izraelio valstybės pasiuntinio Austrijoje žmona, kilusi iš Kuršėnų, Golda Goldbergaitė.

Autorius:

Paminklo projektą parengė Šiaulių rajono architektūros skyriaus darbuotojai, vadovaujami Algimanto Juknos. Paminklą pastatė AB „Medingė” kolektyvas.

Meninė architektūrinė vertė:

Šios kapinės ir kapai turintys gilią istoriją, šiandieną prižiūrimi ir tvarkomi Kuršėnų komunalinio ūkio darbuotojų.

Numatomos rekonstrukcijos:

Šiuo metu nenumatoma jokių rekonstrukcijų.

Antrajame pasauliniame kare žuvusių rusų karių kapinės

Tikslus pavadinimas: Antrajame pasauliniame kare žuvusių rusų karių kapinės.

Buvimo vieta: Ventos g., Kuršėnai.

Atsiradimo laikas:

Prieš 1941 m., nes 1941–1944 metais jau buvo palaidoti 563 kariai.

Trumpa istorija:

Antrasis pasaulinis karas pareikalavo daug aukų, tiek iš vienos, tiek iš kitos kariaujančios pusės. Kuršėnų sovietinių karių kapinėse, kaip teigia faktai, yra palaidoti 563 sovietiniai kariai, žuvę 1941–1944 m. Jos yra Kuršėnų miesto pakraštyje, pravažiavus Ventos tiltą tarp Luokės kelio ir Ventos gatvės.

Įkurtos jos buvo šioje vietoje dėl to, kad anuomet čia būta daug aukų. Bendras kapinių plotas sudaro 0,57 ha.

Šiose kapinėse yra palaidoti sovietiniai kariai, žuvę tik 1944 m., tačiau liudininkai (P.Stasaitis, P.Norvaišas) pasakoja, kad 1941 m. birželio mėn. puolant vokiečiams ir sovietams traukiantis (traukėsi 8–oji sovietų armija, vad P.Sobeinikovo), pastarųjų daug žuvo Kuršėnų apylinkėse.

Vietiniai gyventojai žuvusius karius u–kasdavo vietoje, o sovietams grįžus 1944 m. žuvusiųjų karių palaikai buvo iškasami ir perlaidojami į bendrą kapo duobę. Todėl mes negalime teigti, kad čia yra palaidoti sovietiniai kariai, žuvę tik 1944 m. ir kad jų yra tik 563. Čia yra ir prieš 1944 m. žuvusių karių palaikai, tačiau jų pavardės mums ne–žinomos. Taip atsitiko todėl, kad karo pradžioje žuvusiųjų karių sąrašai buvo tvarkomi atmestinai.

Kuršėnų sovietinių karių kapinėse buvo palaidoti dar 79 kariai, žuvę ar mirė nuo žaizdų rugsėjo mėn. Taigi šios Kuršėnų miesto sovietinių karių kapinės amžiams priglaudė įvairių tautų sūnus. Pagal sovietinių kareivių laipsnius šiose kapinėse ilsisi: 2 kapitonai, 9 vyr. leitenantai, 21 leitenantas, 11 jaun. leitenantų, 13 viršilų, 21 vyr. seržantas, 50 seržantų, 33 jaun. seržantai, 1 politinis vadovas, 20 efreitorių, 382 eiliniai kariai.

Išvaizda:

Šiandien šios kapinės tari ir pamirštos, jose niekas beveik nebesilanko. Anais laikais į šias kapines plūsdavo šimtai kuršėniečių, mokyklų moksleiviai su tautiniais rūbais ir gėlėmis rankose, prie šlovės obelisko buvo dedami puošnūs vainikai, nulenkiamos galvos prie žuvusiųjų karių kapų. Čia atvykdavo buvę karo veteranai, kovų dalyviai, Lietuvos komunistų partijos ir valdžios vadovai, miestų ir rajonų delegatai. Kuršėnų aštuonmetė mokykla prižiūrėjo ir rūpinosi kapais, kol 1986 m. buvo uždaryta. Dabar liko tik lakoniškos antkapinės lentelės su užrašais, datomis, pavardėmis, liko žalios tujos ir vieniši medžiai, tarp kurių palaidoti 563 ir daugiau įvairių žmonių gyvenimai.

1997 m. sovietinių karių kapinės dar sykį buvo prisimintos, kuomet gegužės 27 dieną šalia Micaičių gyvenvietės kasant griovį dujų trasai vieno metro gylyje darbininkai aptiko 3 žmonių kaulus, 5 surudėjusius ilgavamzdžius šautuvus, odinį diržą, batus ir t.t. Manyta, kad tai palaikai sovietinių kareivių, žuvusių pirmomis karo dienomis, todėl jie buvo perlaidoti į sovietinių karių kapines. K.Kukanauza savo lėšomis pastatė šiems kareiviams kuklų paminklą, susilaukdamas savo atžvilgiu įvairios kritikos, sukūrė nekrologą žuvusiems kareiviams:

„Aš nežinau kareivi, broli mano,
kieno augintas, kieno mylėtas tu buvai
Tiktai žinau – kulkosvaidžius kalenant
prie Kuršėnų tu žuvai“.

Esminiai išvaizdos pasikeitimai:

1953 m. darant sovietinių karių kapinių kapitalinį remontą, buvo sudarytas 1941–1945 m. žuvusių karių, palaidotų Kuršėnų karių kapinėse sąrašas, tačiau jame skelbiama, kad čia palaidoti tik 3 karininkai, 3 seržantai, 19 eilinių ir 379 nežinomi kariai.

Tuojau po karo buvo skiriamas didelis dėmesys ne tik karo veteranams, bet ir žuvusiems jų bendražygiams. Buvo gražinamos, puošiamos amžinojo poilsio vietos. 1953 m. darant kapinių kapitalinį remontą buvo išbetonuotas biusto pamatas už 11802 rb., iškastos tranšėjos pamatams už 1612 rb., išmūrytos mūro sienos tvorai ir stulpams už 8322 rb., išpiltas betonas virš mūro sienos ir stulpų už 924 rb., išspausta cemento lentoje 6000 raidžių už 1500 rb. Padaryta darbų buvo viso už 28.803 rublių. Buvęs Kuršėnų miesto bankas per karą buvo taip sugriautas, kad vietiniai gyventojai ėmėsi ne atstatyti jį, bet šio būro plytas surinko, nuvalė ir pastatė tvorą sovietinių karių kapinėse.

Vėliau sovietinių karių kapinės buvo uoliai prižiūrimos ir tvarkomos. 1967 m. jose buvo užsodinti 2 arai įvairių gėlių, kurios vasaros metu buvo laistomos per dieną po du kartus.
1973 m. Kuršėnų mieste buvo prižiūrimos ir tvarkomos dvejos kapinės: civilinės ir sovietinių karių. Tais pačiais metais kapinių remontui ir priežiūrai buvo skirta 200p0 br., (kiekvienoms kapinėms po 1000 rb.), tačiau išleista buvo tik 1400 rb. Vykdant 1973 m. darbus, buvo stebima, kaip atliekami darbai. 1973 m. liepos 27 d. per vieną iš patikrinimų buvo pastebėta, kad sovietinių karių kapinės buvo sutvarkytos labai gerai, visur vyravo švara, kapai buvo apsodinti gėlėmis, išravėtos piktžolės, tačiau vietoje buvo išvirtusi tvora ir nesidarinėjo vartai. Visa tai reikėjo nedelsiant suremontuoti.

Tų pačių metų gegužės 5 d. prieš Pergalės dieną, kuri buvo švenčiama gegužės 9 d., komunalinio ūkio bei tvarkymo darbų nuolatinės komisijos nariai patikrino, kaip tvarkomos ir prižiūrimos miesto civilinės ir karių kapinės. Pastebėta, kad sovietinių karių kapinėse viskas sutvarkyta: ir tvora, ir vartai, ir gėlynai.

1978 m. miesto vykdomojo komiteto posėdyje buvo svarstomas 1978–1979 m. perspektyvinis planas, kuriame buvo nutarta LTSR Konstitucijos priėmimo garbei 1978 m. antrame ketvirtyje pasodinti prie sovietinių karių kapinių “Deputatų alėją”. Užmanymai nedelsiant buvo įgyvendinti. Jau balandžio 18 d. prie karių kapinių buvo pasodinti medeliai būsimajam „Deputatų alėjos” parkui.

Meninė architektūrinė vertė:

Būdavo, kad į šias kapines vykdavo ir jaunavedžiai su visa palyda padėti prie kapo gėlių vainiką, į dangų šaudavo raketas, nulenkdavo galvas ir pan.

Numatomos rekonstrukcijos:

Šiuo metu nenumatoma jokių rekonstrukcijų.

  • Siųsti draugui

Siųsti draugui

Jūsų vardas (būtinas)

Jūsų el. paštas (būtinas)

Draugo vardas (būtinas)

Draugo el. paštas (būtinas)

Jūsų žinutė draugui

Saugos kodas:
captcha

Įveskite saugos kodą:

Parodos

Liepos mėnesį
13 – 17 val.
Kuršėnų kultūros centro kalendorių ekspozicija (Ventos g. 11A, Kuršėnai) veikia meno kalendorių ekspozicija. Muzikos, dailės, fotografijos, teatro ir literatūros kalendoriai. Ekspoziciją galite aplankyti kasdien (išskyrus savaitgalius) ir visų kultūros centre vyksiančių renginių metu. Dėl ekspozicijos lankymo prašome iš anksto susitarti telefonu (8-41) 50 80 52 arba el. paštu kursenukultura@gmail.com

Iki rugsėjo 8 d.
10 – 15 val. (išskyrus savaitgalius)
Kuršėnų kultūros centro parodų salėje (Ventos g. 11A, Kuršėnai)Vitos Žabarauskaitės tapybos darbų paroda „Seku seku pasaką“.

EDUKACINĖS VEIKLOS

Liepos mėnesį
8 – 17 val. pirmadieniais-penktadieniais Etninės kultūros ir tradicinių amatų centre, (Ventos g. 7A, Kuršėnai) keramikos (lipdymo, žiedimo), vilnos vėlimo edukaciniai užsiėmimai. Priimamos grupės: 1,5 val. vaikui 1,50 Eur, 1,5 val. suaugusiam 3,00 Eur. Užsiėmimų datą ir laiką derinti tel.( 8-41) 58 34 22.

Užfiksavote įvykį? Buvote renginyje? Turite gražių nuotraukų su Kuršėnais? Rašykite mums el. paštu: kursenai@kursenai.lt ir mes tai paskelbsime!

Kopijuoti, platinti galima tik gavus raštišką ar žodinį Kūrybinės raiškos centro sutikimą.

Visos teisės saugomos. © 2012
Kūrybinės raiškos centras

Tapkite Kursenai.lt žurnalistu!

Turite naujienų?

Susisiekite su mumis!

Reklamuokitės mūsų portale

Ką aplankyti Kuršėnuose?

Ką veikti Kuršėnuose?

Ieškote naudingos informacijos?

Susipažinkite su komentavimo taisyklėmis

Valdytojas:

 

 

Portalas:

Mus galite rasti:

  

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Plačiau

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close