Vienas ryškiausių mūsų laikų fenomenų yra pagyvenusių žmonių skaičiaus didėjimas ir populiacijos senėjimas. Senatvei būdinga daug stresą sukeliančių faktorių, kurie gali pabloginti psichikos sveikatą, pvz., mažėjantis funkcinis pajėgumas ir socialinė izoliacija. Taip pat įgimti ar paveldėti žmogaus sveikatos sutrikimai, kurie pasireiškia vyresniame amžiuje. Ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, tampa aktualūs, dažnai pastebimi senatviniai psichikos sutrikimai, tarp jų demencija – senatvinė silpnaprotystė. Ji sutrikdo sergančiųjų pažintines funkcijas, kasdienę veiklą, savarankišką funkcionavimą, atmintį. Apie 50-70% atvejų demencija išsivysto dėl Alzheimerio ligos.
Alzheimerio liga – tai lėtinė smegenų liga, pažeidžianti tam tikras smegenų dalis, dėl to žmogui tampa sunku atsiminti, ko nors išmokti ar bendrauti. Ilgainiui šia liga sergantys asmenys nebegeba pasirūpinti savimi. Alzheimerio liga gali pakeisti ir žmogaus nuotaiką bei asmenybę. Iš pradžių vyraujantys atminties sutrikimai vargina patį sergantįjį, vėliau, ligai progresuojant, sutrinka elgesys, žmogus pats nebesugeba vertinti savo būklės, galiausiai ligonis tampa didele našta artimiesiems. Alzheimerio liga sergantis žmogus dažnai nesuvokia sergąs. Tai yra negrįžtama ir progresuojanti būklė.
Daugumos Alzheimerio ligos atvejų pirminė priežastis nežinoma. Ankstyva (iki 60–65 metų prasidedanti) Alzheimerio liga dažniausiai yra paveldima.
Rizikos veiksniai:
- amžius. Alzheimerio liga paprastai pasireiškia vyresniems nei 65 metų asmenims. Vyresniems nei 85 metų asmenims Alzheimerio ligos dažnis beveik pasiekia 50%;
- paveldėjimas. Manoma, kad Alzheimerio ligos rizika šiek tiek didesnė, jei yra sirgusių Alzheimerio liga pirmos eilės giminaičių;
- lytis. Moterys Alzheimerio liga serga dažniau;
- gyvenimo būdas. Kai kurių tyrimų teigimu, kad menkas išsilavinimas siejasi su didesne Alzheimerio ligos rizika. Egzistuoja hipotezės, jog kuo daugiau žmogus “naudoja” smegenis, protiškai dirba, tuo daugiau susidaro jungčių tarp neuronų ir dėl to yra didesnis jų rezervas senstant.
Alzheimerio ligos metu pasireiškiantys simptomai skiriami į keletą pagrindinių grupių:
Pažintinės funkcijos sutrikimo simptomai:
- Sutrikusi atmintis – anksčiausiai sutrinka naujos informacijos suvokimas (pažeidžiama trumpalaikė atmintis ir išmokimas), o senos žinios dažniausiai atgaminamos. Todėl sergantysis nuolat to paties klausia, vis pamiršdamas, kad jam jau buvo atsakyta. Progresuoja praradimas nuovokos apie laiką (nežino, koks paros metas, diena ar mėnuo) ir erdvę (nesiorientuoja, kur esąs, kur jo namai, pasiklysta savo paties kieme). Esant vėlyvai ligos stadijai sutrinka ir seniau pasisavintos informacijos atgaminimas, ligonis užmiršta net savo vaikų vardus, kiek jų turi, kur gyvena, praranda visus buitinius įgūdžius, nebeprisimena, kad reikia valgyti ir kaip tai daryti, neatpažįsta savęs veidrodyje.
- Kalbos sutrikimai. Iš pradžių ligonis sunkiai randa reikiamus žodžius, vartoja ne tuos, kurių reikia, kalba miglotai, sunku suprasti, ką jis norėjo pasakyti. Vėliau sutrinka kalbos supratimas, nyksta bendravimo įgūdžiai.
- Suvokimo ir įgūdžių sutrikimai. Ligonis nebeatpažįsta veidų ir daiktų, blogai apdoroja regimąją informaciją (neatskiria figūros iš fono, kas juda, o kas – ne).
- Elgsenos sutrikimai. Dažniausiai žmonės tampa apatiški, pasyvūs, niekuo nesidomi, nesiima jokios veiklos. Kiti, atvirkščiai, esti sujaudinti, aktyvūs – šiuos ypač sunku prižiūrėti.
- Kliedesiai ir haliucinacijos. Dažniausiai prasideda kaltinimai vagyste, neištikimybe, persekiojimu. Ypač dažnai ligoniai mano, kad slaugantis personalas ar šeimos nariai nėra tikri, jais tik apsimeta, o namai nėra tikrieji ligonio namai.
- Nuotaikos sutrikimai. Ypač būdinga greita nuotaikų kaita – čia verkiama, čia jau juokiamasi.
- Kartkartėmis – traukuliai, raumenų trūkčiojimai, sukaustyti judesiai ir panašiai.
Patys svarbiausi simptomai – pažintinės funkcijos sutrikimai, o kiti simptomai arba nėra nuolatiniai, arba pasireiškia tik vėlyvose ligos stadijose.
Deja, bet kol kas ši liga nėra išgydoma. Skiriamais vaistais stengiamasi sustabdyti ar bent sulėtinti ligos progresavimą, siekiant, kad kuo ilgiau sergantysis išliktų savarankiškas, bei koreguoti ligos simptomus. Todėl ypač svarbu pradėti gydyti kuo anksčiau. Tačiau nėra vieno recepto, kuris nurodytų, ko nedaryti, kad būtų galima išvengti Alzheimerio ligos. Manoma, kad tam tikrą poveikį profilaktikai turi aktyvi protinė veikla, arterinės hipertenzijos gydymas.
Keletas patarimų, kaip lavinti atmintį
Pateikiame atminties taisykles, kurios gali padėti lavinti atmintį, daug lengviau įsiminti naują informaciją ir ilgiau ją išlaikyti.
1. Žinių “kalimas” – pabandykite minutėlę susikaupti ir suprasti, ką mokotės, – įsiminti bus daug lengviau. Iškelkite sau klausimus, susijusius su tekstu, raskite į juos atsakymus – pajusite malonumą mokydamasis ir net nepastebėsite, kad viską įsiminėte.
2. Daug lengviau įsiminti tai, kas prasminga. Žodžius įsiminti daug paprasčiau nei netvarkingai išrikiuotų raidžių eilę, sakinius – lengviau nei padrikus žodžius, o įsiminti mintis – lengviausia. Jeigu kas nors įdomu, tai įsimename be jokių pastangų, tarsi savaime. Todėl pirmiausiai, jeigu ketinate ko nors mokytis, pagalvokite, ar šito jums tikrai reikia.
3. Jeigu norite gerai įsiminti tai, ką skaitote, atpasakokite tekstą (garsiai ar mintyse) – tai daug efektyviau, negu jį dešimt kartų perskaityti iš naujo.
4. Įsiminti labai sunku, jeigu: skubate, nerimaujate, išgyvenate stresą, esate išsiblaškęs, pavargęs, jus veikia stiprios emocijos, vaistai, liga ir t.t.
5. Tyla ir ramybė – ištikimiausios atminties pagalbininkės.
6. Darbas šauniausiai bus atliktas tuomet, kai nuotaika bus gera, o protas – pailsėjęs.
7. Iš pradžių mokykitės lengvesnių dalykų.
8. Jei įtemptai dirbote 40-50 minučių, 10-15 minučių pailsėkite.
9. Atminį ir darbo efektyvumą pagerina gyvenimas pagal patarlę: “Ką gali padaryti tuoj, niekad nesakyk – rytoj”.
10. Abėcėlę lengviau pasakyti įprasta tvarka negu atvirkščiai, todėl ir eilėraščius lengviau mokytis negu padriką tekstą. O jeigu nuobodaus teksto, kurį reikia įsiminti, niekas nesueiliavo, tai galite padaryti pats.
11. Kuo stipresnis pirmas įspūdis, tuo geriau prisimename. Todėl kiek galėdami stiprinkite pirmąjį įspūdį: matykite, girdėkite, lieskite, jauskite, užuoskite ir, jei galite, paragaukite, o be to, dar logiškai įvertinkite informaciją.
12. Jeigu norite ką nors įsiminti ilgam, reikia pasikartoti. Pasikartoti išmoktą tekstą reikėtų tris kartus: po 15-20 min., antrą kartą po 8-9 val., o trečią kartą po 24 val. Labai naudinga pasikartoti 15-20 min. prieš miegą ir anksti ryte, kai esate pailsėjęs.
13. Vieni geriau įsimena, jei perrašo tekstą, kiti – jį išgirdę, treti – pamatę, o dar kiti – klausydamiesi tylios muzikos. O jūs? Nedvejodamas pasinaudokite tuo metodu, kuris jums labiausiai padeda.
14. Jeigu per tris minutes neatsimenate to, ko reikia, ilgiau kankintis neverta – žvilgtelkite į tekstą.
15. Norint gerai įsiminti taip pat reikalingas tinkamas informacijos kiekis: nei per daug, nei per mažai. Kiek? Žinoma, kiekvienam skirtingai.
16. Panaudokite savo ir artimųjų gimimo datas prisimindami skaičius, daiktų savybes prisimindami jų pavadinimus – sukurkite asociacijas. Jeigu norite geriau įsiminti naujo pažįstamo veidą, galite jį palyginti su kokiu nors simpatišku žvėreliu ar netgi vaisiu (pvz., kriauše). Tai visiškai nekaltas pokštas, padedantis išlaikyti mintyse daugybę nuostabių dalykų.
Informaciją parengė visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Lina Norkienė
