Kuršėnų miesto geležinkelio stotis
Tikslus pavadinimas: Kuršėnų miesto geležinkelio stotis.
Buvimo vieta: Melioratorių g. 2, Drąsučių k., Kuršėnų kaimiškoji sen.
Atsiradimo laikas:
Nutiesus Liepojos – Kaišiadorių geležinkelio liniją, 1871 m. rugsėjo 4 d. atidaryta Liepojos (nuo 1877 m. – Liepojos – Romnų) geležinkelio Kuršėnų IV klasės stotis.
Trumpa istorija:
Sovietinės okupacijos metais iš jos tremtin buvo vežami viso Kuršėnų krašto žmonės. Kuršėnų stotyje 1913 m. dirbo viršininkas, 3 jo padėjėjai, 5 iešmininkai, krovinių raštininkas, svėrėjas ir 2 sargai.
Pirmasis ar pirmieji stoties viršininkai pagal Lietuvoje esančius šaltinius nėra aiškūs. Žinoma tik, kad 1885–1889 m. stoties viršininku dirbo Konstantinas Zunas. Nuo 1894 m. stočiai vadovavo Sergėjus Solovjovas, kurį 1897 m. pakeitė Sigismundas Tomarovičius. Po jo nuo 1889 m. stočiai vadovavo Michailas Bundšeitas, nuo 1900 m. Fridrichas Jaks–Tyras, nuo 1914 m. iki kaizerinės okupacijos – Nikolojus Černeckis.
Nuo 1919 iki 1930 m. Kuršėnų stotyje dirbo Mažeikų kelių ruožo, o nuo 1930 m. iki šiol Šiaulių kelio ruožo Kuršėnų meistrija (plotas), kuriai vadovavo meistras. Jis savo žinioje 1924 m. turėjo 4 kuopų seniūnus, 4 vyresniuosius darbininkus, 8 remontus darbininkus.
1919 m. gruodžio 1– 6d. Kuršėnų stotis perėjo į Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos Lietuvos geležinkelių žinią. Stoties klasė nepasikeitė. Ji 1926, 1930, 1935 ir 1940 m., tikslinant stočių klases, vis likdavo IV stotimi, nors darbuotojų žymiai sumažėjo.
1929 m. stotyje be viršininko dirbo dar ir jo pavaduotojas, 3 iešmininkai. O tai rodo, kad ruožas dirbo dvi pamainas, naktį stotį užrakindavo ir nutraukdavo eismą Mažeikių– Amalių (Kužių) kryptimi.
1944 m. spalio mėn. stoties viršininku dirbo Matas Povilaitis, kuriam priklausė 2 budėtojai, 3 derintojai, 5 iešmininkai ir 2 sargai.
1945 m. balandžio 1 d. M. Povilaitį pakeičia Stasys Abromavičius.
1947m. jį pakeičia V. Jasinskas, kuris viršininkavo iki 1949m.
Stotis dirbo neblogai, nes ir 1972 m. buvo pažymėta kaip geriausia Šiaulių apygardoje.
Išvaizda:
Dabar šitame pastate nebėra jokios laukiamosios salės, bilietų pardavimo kasos, daba nebėra daug anais laikais stočiai priklausiusių pastatų. Šiandien yra išlikęs tik pagrindinis stoties pastatas, kuriame yra apsigyvenusios kelios šeimos. Tačiau ir dabar pravažiuojantys traukiniai laipina keleivius.
Esminiai išvaizdos pasikeitimai:
1915 m. pabaigoje Kuršėnus užėmė kaizerinės Vokietijos kariuomenė, ir geležinkelio stotis buvo administruojama okupantų geležinkelių kariuomenės. Geležinkelio bėgius susiaurino, jais paleisti Vakarų Europos 1345 mm vėžės riedmenys. Geležinkelis iš esmės tarnavo aprūpinant Vokietijos– Rusijos fronto šiaurės sparną. Okupantai kokių nors naujovių Kuršėnų stotyje nepadarė.
1925– 1939 m. stotis buvo tobulinama, jos pastatai taisomi. Taip 1925 m. Kuršėnuose buvo įrengti šviesoforai, kapitaliai suremontuotas pakhauzas Nr. 3.
1926 m. keleivių namas buvo aptvertas. 1927 m. keleivių namas ir prekių pakhauzas susilaukė kapitalinio remonto.
1929 m. tęstas keleivių namo remontas, tvarkytas gyvenamasis namas Nr. 2 ir pastatyta iešmų būdelė.
1931 m. stotyje įrengiami gardeliai gyvuliams.
1935 m. tvarkomi privažiavimai prie gyvulių gardelių ir tobulinama gardelių svarstyklių būdelė.
1936 m. išgrindžiamas stoties prekių kiemas.
1937–1938 m. tvarkomi prekių sandėliai, jų stogai, perklojamos supuvusios grindys.
1938 m. išžvyruojama apie 2 km pravažiuojamojo kelio prie išnuomojamų sklypų.
1939 m. suremontuojamas griūvantis vandentiekio mašinisto gyvenamasis namas. 1939 m. trumpinamas 50 m stoties šeštasis kelias, nuimtieji bėgiai išvežami į Kretingą.
1946–1947 m. stotyje buvo ypač tvarkomas vandens ūkis, remontuotas šulinys, siurblinė, vandentiekio trasos, kitų darbų neplanuota.
1948 m. susirūpinta tik stoties jungtinės kasos užraktais.
Meninė architektūrinė vertė:
Stoties pastatas išlikęs iki šių dienų.
Numatomos rekonstrukcijos:
Šiuo metu nenumatoma jokių rekonstrukcijų.
Pavenčių geležinkelio stotis
Tikslus pavadinimas: Pavenčių geležinkelio stotis.
Buvimo vieta: M. K. Čiurlionio g. 2, Pavenčiai.
Atsiradimo laikas:
1926 m. įrengta sustojimo vieta.
Trumpa istorija:
Pavenčių geležinkelio stotyje, 1941 metais prasidėjo lietuvių golgotos kelias. Iš čia traukiniais jie buvo vežami į Sibirą.
Pagal 1924 m. liepos mėn. 29 d. Seimo priimtą „Privatiniam turtui geležinkelio linijų Kėdainiai– Klaipėda, Amaliai– Telšiai– Kretinga ir Kazlų rūda– Šakiai– Raseiniai – Lydavėnai reikalams nusavinti įstatymą“ prie statyto geležinkelio Amaliai (Kužiai) – Telšiai 1926 m. buvo įrengta sustojimo vieta. Sustojimo vietoje dirbo užvaizdai.
1940 m. kovo 1 d. vyriausiojo geležinkelio direktoriaus įsakymu Nr. 36 Pavenčių stočiai suteikiama trečioji klasė, vadovas Mikas Vaitkevičius. Pokario metais stotis dirbo neblogai, Šiaulių apygardoje ne kartą buvo tarp pirmaujančiųjų.
Išvaizda:
Sustojimo vietą pertvarkius į stotį, 1934 m. buvo pastatytas mūrinis čerpėmis dengtas 1920 m3 tūrio stoties keleivių namas. Statant stoties keleivių namą, buvo sutvarkytas privažiavimo kelias ir stoties aikštelė.
1935 m. stotyje dar buvo statoma keturių skyrių išvietė su sandėliu žibalui laikyti. Nutiesti papildomi geležinkelio keliai, pastačius cukraus fabriką. Prie stoties statomas dviejų aukštų mūrinis gyvenamasis namas su ūkinėmis patalpomis geležinkelininkams. Buvo tvarkoma geležinkeliui priklausanti žemė, ruošiantis ją išnuomoti.
1936 m. baigti namo statybos ir išvietės bei žibalo sandėlio darbai. Tais pat metais pradėtas statyti dengtas prekių sandėlis ir prie jo – rampa. Nutiesta geležinkelio atšaka prie statomo sandėlio. Tvarkyta stoties aikštė ir privažiavimo prie statomo sandėlio kelias.
1937 m. pastatytas stoties malkų sandėlis ir patalpa ugniagesių gurguolės įrangai saugoti. Toliau tvarkytas privažiavimo kelias ir vieškelio Šaukėnai– Kuršėnai atkarpa geležinkelio žemėje. Grįsta stoties aikštė ir privažiavimo keliai. Pradėti įrengti gyvulių gardeliai su svarstyklėmis, kurie baigti 1938 metais. Buvo toliau keliama ir grindžiama prekių pakrovimo aikštelė, tvarkomi privažiavimo keliai. 1937 m. Pavenčių geležinkelio stotyje įrengiama centrinė signalizacija.
1939 m. baigti stoties įrengimo darbai.
Šiandien Pavenčių geležinkelio stotis yra persikėlusi į naują, modernesnį pastatą (netoli senojo stoties pastato), kuriame yra laukiamoji salė, bilietų kasa.
Esminiai išvaizdos pasikeitimai:
1948 m. rugpjūčio 21 d. viršininkas pasirašė įsakymą, kuriame nurodoma pastatyti įrengti perspėjamąjį skritulį priešais Klaipėdos pusės šviesoforą, o taip pat iškirsti medžius, kliudančius matyti įvažiavimo šviesoforus. Stoties keleivių namas pareikalavo grotų įrengimo stoties viršininko kabinete, bilietų ir prekių kasose.
Meninė architektūrinė vertė:
1943 m. vasario 1 d. Pavenčių geležinkelio stotis vyriausiojo geležinkelių direktoriaus įsakymu Nr. 43 gavo antros klasės teises. Ši klasė stočiai nepatvirtinta vėl sugrįžusios tarybinės administracijos. Lietuvos geležinkelių viršininko 1944 m. patvirtintame stočių sąraše Pavenčiai įrašyti kaip 3 klasės stotis.
Numatomos rekonstrukcijos:
Šiuo metu nenumatoma jokių rekonstrukcijų, nes kažkur 2007 metais, iš senojo stoties pastato persikelta į naująjį, modernesnį, šiuolaikiškesnį pastatą, pritaikytą keleiviams norintiems pasiekti vieną ar kitą Lietuvos kraštą.
