Po užsitęsusio ne pagal sezoną šiltai malonaus rudens, išaušo žvarbus, šarmotas ir šaltas pirmadienio rytas. Eidamas į Kuršėnų biblioteką abejojau, ar rasiu nors vieną senjorą, nepabūgusio kandaus šiaurės rytų vėjo ir 15 laipsnių šaltuko.
Klydau – visa senjorų grupė jau buvo šalia kompiuterių ir įdėmiai studijavo naujus klavišų derinius.
Virtualioje erdvėje virė gyvenimas – grubūs, laiko paženklinti pirštai neklusniai priversdavo vienu kitu klaviatūros klavišo paspaudimu patekti į dar nebūtas erdves, pasidomėti naujausiomis žiniomis, pasidžiaugti savais ir bendraminčių laimėjimais.
Kuršėnų miesto bibliotekos vyresniosios bibliotekininkės Jonetos Selenytės pagalba, veiklūs ir žingeidūs „trečiojo amžiaus universiteto studentai “ lyg ištroškę žinių pirmokai ryte rijo pirmąsias kompiuterinio raštingumo pamokas.
„Knygikės“ paieškos arba „primenantys užrašai“
„Aišku, įdomu, tik reikia daugiau praktikos“,- pirmas į klausimą reagavo bene drąsiausias grupėje Eduardas Bumblauskas.
„Namie kompiuterio nėra, vaikai retai teaplanko – vienas Šiauliuose dirba kiekvieną dieną, kitas Ispanijoje. Žmona į kursus eiti nenori, galva „neišneša“, nebedirba – pagedo „kompiuterinis aparatas“, ir dar liga prisidėjo“, – naujienomis dalinasi užkalbintasis senjoras. „Kad būtų užvestos instrukcijų knygelės – nereikėtų mokytojo – su mumis reiktų mažai ką beveikti. Literatūros lyg ir būtų, bet knygos yra visai netikusios, blogai padarytos – labai moksliškai“,- mintija apie mokymosi praktiką senjoras Eduardas. Pageidautų paprastesnės mokomosios medžiagos, kur būtų viskas aiškiai drūtai išdėstyta.
„Matot, Vilniuj labai daug išminčių yra, bet jie tenusileidžia ant žemės,“ – tęsia pradėtą diskusiją E. Bumblauskas. „ Radau vieną knygikę, plonesnę tokią – ji jau panašesnė, suprantamiau parašyta.“ Visas sužinotas naujienas, klavišų bei jų kombinacijų, iksiuko, minuso ar kvadratėlio, esančių puslapio dešinės viršuje, reikšmes skrupulingai pasižymi sąsiuvinyje, vėliau džiaugiasi, kad labai gerai, kai yra „primenantys užrašai – kažkas užkrito, žvilgteri, prisimeni“.
„Rytinės pamaldos“
Senjoras Eduardas jau sulaukė pensinio amžiaus. Nedirba. Diena prasideda radiju – „rytinėmis pamaldomis“.
„Žinios, spaudos apžvalga, orai – tai mano rytinės pamaldos“- sąmoju džiaugiasi ne tik jis, bet ir šalia esantys senjorai. Kartais vidurdienį pasitikslina naujausius pranešimus. O tada tik vakare kai sėda – kol nebaigia išklausyti „tuos visus cirkus, tuos „kakadu“, neatsitraukia nuo televizoriaus.
„Serialų, „muilo operų“ nežiūriu. Geriausias serialas dabar yra… “, – ir prasideda labiausiai „pasižymėjusių“ politikų bei šou žvaigždžių pavardės. Kantriai patyliu, stebėdamasis nepaprastai aukštu išprusimu, tuo pačiu mandagiai išvengiu aštresnių diskusijų apie politikus ir temą nukreipiu malonesne tema. Šį kartą pavyko.
„Pagal mokytojos (taip vadina vyr. bibliotekininkę J.Selenytę) nustatytą laiką ir programą čia lankomės, mokomės… nors laisvo laiko per daug nelieka, dabar manome, kad reikės užeiti dažniau“,- įsijungia į pokalbį ligi šiol tylėjęs Bolius Jakutis.
„Iš rytą pečiaus kūrenims, malkų prinešims, sniegų atkasti kai prisning, – vuot ir prasided nuo rytą“,- kuršėnietiškai žemaitiška tarme „ rokoujasi“ Bolius.
Veiklos užtenka, nesiskundžia, kad reikėtų pro langą žiūrėt ir liūdėti. Tai su automobiliu, tai garaže, darbų atsiranda sočiai – tik dirbk. Gatvė neasfaltuota, „duobikes žvyru užpilti reik. Pavasarį, vasarą yra darbą – kova su kolioradais, bulves pasodinti, nuravėti . Žmogus be darbo – beždžione tapsi, delnai apaugs plaukais“,- juokiasi.
Sklypas 12 arų, tačiau ariamos žemės sumažino iki 3,5 aro – „daržas, bulvės, šiltnamiukas“. B. Jakutis tepasilikęs pusę aro – nebe jaunystė, jėgos ne tos.
„Ir visumet man piktums jam“
„Sumažino pensijas. Finansų ministrės nuomone lyg tai nerealiai mums paskaičiavo pensijas, per dideles davė, o kad nuėmė tai čia normalu yra. Sako, kad per mažai savo laiku dirbom…“- neišvengiamai priartėjame prie skaudžiausios temos.
„Kokia korupcija, kokie valdininkai, kontrabanda – ir nieko nedaroma! „Kovosim, kovosim“ – o patys valdininkai į darbą važiuoja su tarnybinėmis mašinomis, po darbo atgal, šeštadieniais, sekmadieniais. Visi šneka – ir nė vieno nėra bendraujančio su eiliniu žmogum. Turiu „satelitą“, pasižiūriu – ir Medvedevas, ir Putinas bendrauja su žmonėm, televizijoje užduoda klausimus, ir atsakinėja. O pas mus nė vienas – bijo išlįsti. Tiesa, A. Šedžius dar pasirodo Šiaulių televizijoj, aš jam buvau uždavęs klausimą, dar buvo A. Brazauskas gyvas. Sakau, esi su socialdemokratais, paklausk Brazausko, kur tie pinigai – Alitos privatizavimo 32 mln. Mykė, mykė, sako „nežinau, aš nebuvau“, – bet juk čia ne paprastas reikalas.
„Ir visumet man piktums jam – saka, vuot užsieny taip yr, anaip yr, tai kudie pas mus nėra nė atlyginimų, nė pensijų tų užsienietiškų… vis nuor lygint, bet kad čia nesulyginami dalyka“,- sutartinai reziumuoja valdžios žodžius senjorai.
Internetas senjorams tampa kasdienybe
„Garbaus amžiaus žmonėms dažnai būna itin sunku priimti naujoves, todėl svarbu juos supažindinti su interneto galimybėmis bei mokyti įvaldyti kompiuterį , o po to visu tuo pasinaudoti,“ – teigia vyr. bibliotekininkė J. Selenytė. Į biblioteką renkasi vyresni, sulaukę senjoriškų metų, tačiau būna ir trisdešimtmečių, kurie mokėsi tik mokykloje, arba nesimokė visai. Net keista, kaip toks jaunas žmogus dar nemoka naudotis kompiuteriu“.
Jauniausias projekto „Bibliotekos pažangai“ dalyvis dvidešimt septynerių metų. Viso mokslus krimto ir tai patvirtinantį dokumentą gavo aštuoniasdešimt vienas Kuršėnų miesto ir aplinkinių gyvenviečių gyventojas.
Kas mėnesį renkasi nauja grupė, tačiau retkarčiais žmogus mokosi ir tris mėnesius. Baigę garbaus amžiaus gyventojai gauna pažymėjimus apie išklausytą kompiuterinio raštingumo pradmenų kursą. „ Mokau individualiai arba grupelėmis . Yra dirbančių senjorų, kurie pageidautų popietinio kursų laiko.“
Bibliotekose vyksta gyventojų pritraukimo į bibliotekas ir aktyvesnio naudojimosi vieša interneto prieiga akcijos, konkursai. Juose gali dalyvauti visi norintys. „Žmonės gebantys naudotis internetu gali daug problemų išspręsti ir darbų atlikti neišvykdami iš savo gyvenvietės, o užsukę į biblioteką,- mano J. Selenytė. Bendravimas su toliau gyvenančiais artimaisiais, atsiskaitymas už paslaugas ar registracija pas gydytojus, lengvai internete prieinamos naujienos, radijo ar televizijos laidų įrašai – visa tai senjorams gali tapti kasdienybe“.
Saulius Barasa
