Šilumos smūgio pavojus sveikatai

Ši pavojinga gyvybei būsena išsivysto sutrikus šilumos reguliavimo sistemai organizme. Tai atsitinka ilgai būnant saulėje ar aukštoje temperatūroje. Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad kuo aukštesnė aplinkos temperatūra ir kuo didesnis drėgnumas, tuo greičiau patiriamas šilumos smūgis.

Du šilumos smūgio tipai

Klasikinis šilumos smūgis ištinka senus arba apkūnius žmones, vaikus, lėtinių ligų, kraujotakos sutrikimų kamuojamus ligonius, alkoholikus. Maždaug pusė minėtų žmonių miršta net gydomi, nes simptomai pasireiškia tuomet, kai organizmui labai (negrįžtamai) pristinga skysčių. Fizinio krūvio sąlygojamas šilumos smūgis gresia žmonėms, kurie daug dirba karštame ore. Jis išgydomas lengviau, negu klasikinis šilumos smūgis.

Simptomai

Jeigu ilgai pabuvus saulėje arba karštame ore aptemsta žmogaus sąmonė, jis pradeda kliedėti arba nustoja prakaituoti, jam gresia šilumos smūgis. Yra ir daugiau simptomų:

• kūno temperatūra maždaug 40^OC;
• sausa, karšta oda (nors sukaitęs žmogus turėtų prakaituoti);
• stiprus, padažnėjęs pulsas;
• pagreitėjęs kvėpavimas;
• jaudulys;
• haliucinacijos;
• agresyvumas;
• kliedesys;
• koordinacijos sutrikimas;
• traukuliai;
• vyzdžių išsiplėtimas;
• sąmonės netekimas.

Šilumos smūgį patyrusį žmogų reikia išnešti į vėsią vietą. Jeigu išsivystė traukuliai, žmogus kliedi arba pasidarė labai neramus, nenaudokite stiklinio termometro, nes jis gali sudaužyti jį ir susižaloti.

Karštis ir drėgmė: palankios sąlygos šilumos smūgiui

Priklausomai nuo oro drėgnumo, organizmas gali toleruoti aukštesnę ar žemesnę temperatūrą. Svarbu, kad kūnui pavyktų išprakaituoti ir savaime atvėsti.

Kai juntamoji temperatūra didesnė negu 54,4^OC, šilumos smūgis išsivysto nepriklausomai nuo fizinės veiklos.
Ilgai būnant arba intensyviai dirbant 32,2-54,4^OC temperatūroje gali išsivystyti traukuliai.

40,5-54,4^OC temperatūra gali sukelti traukulius. Ilgai intensyviai dirbant tokioje temperatūroje galima patirti šilumos smūgį.

Ką daryti?

Pakvieskite „Greitąją pagalbą“. Patikrinkite, ar nukentėjusiajam užtenka oro, ar jis kvėpuoja, ar neišnyko pulsas. Jeigu žmogus nekvėpuoja ir neplaka jo širdis, darykite širdies masažą. Jeigu jis pradėjo vemti, paverskite ant šono.

Atvėsinkite nukentėjusiojo kūną

Išneškite šilumos smūgio ištiktą žmogų į vėsesnę vietą. Galima jį panardinti į šalto vandens pripildytą vonią. Jeigu vonios nėra, aptrinkite kūną drėgnu rankšluosčiu, apliekite šaltu vandeniu arba apklokite nuolat drėkinama paklode. Jeigu oro drėgnumas didesnis negu 75 proc., prie kaklo, kirkšnyse ir po pažastimis priglauskite ledo pripildytus paketėlius.

Matuokite kūno temperatūrą

Kai kūno temperatūra sumažėja iki 38,9^OC, ir žmogus atsipeikėja, kūno nebedrėkinkite, kad jis pernelyg neatvėstų. Nebegalima drėkinti ir tuomet, kai žmogus pradeda drebėti.

• Norėdami sumažinti kūno temperatūrą, neduokite nukentėjusiajam jokių medikamentų.
• Neduokite ir gerti, nes apsvaigęs žmogus gali skysčio įkvėpti į plaučius.

Ką daro medikai?

Nukentėjusiajam duodama deguonies, į veną leidžiama specialių skysčių, kontroliuojama kūno temperatūra, pulsas, kvėpavimas. Temperatūra mažinama ledo paketėliais ir specialiomis vėsinančiomis antklodėmis.

Jeigu žmogus neįstengia savarankiškai kvėpuoti arba baiminamasi, kad gali išsivystyti traukuliai, įvedamas kvėpavimo vamzdelis.

Ką dar reikia žinoti?

Skirtingai negu perkaitimas, kuris paprastai praeina per 12 valandų, šilumos smūgio pasekmės gali būti jaučiamos gana ilgai. Jeigu žmogus gydomas ligoninėje, stebima ar nesivysto ūmios komplikacijos. Vėliau jam reikia vengti karščio. Daugelis žmonių būna jautrūs karščiui visą savaitę po šilumos smūgio.

Pavojingi vaistai

Kai kurie vaistai gali padidinti žmogaus jautrumą karščiui. Pavyzdžiui:

• antihistaminai, vartojami peršalus ar sergant alergija;
• tiroidiniai preparatai;
• amfetaminai;
• beta-blokatoriai, sumažinantys kraujo spaudimą ir gydantys aritmijas;
• anticholinergikai, beladonos preparatai;
• fenotiazinai, pvz., trifluoperazinas.

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Skaistė Grigytė